Teismas parėmė Belgijos Flandrijos regione nustatytą taisyklę, kuria, remiantis gyvūnų teisėmis, draudžiama skersti gyvulius prieš tai jų neapsvaiginus.
Teigiama, kad šia priemone iš esmės uždraudžiamas musulmonų halalo ir žydų košerio tradicijos, pagal kurias gyvulys turi būti sąmoningas, kai jam perpjaunama gerklė.
„Teismas daro išvadą, kad potvarkyje numatytomis priemonėmis sudaromos sąlygos sąžiningai pusiausvyrai tarp gyvūnų gerovei teikiamos svarbos ir žydų bei musulmonų tikinčiųjų laisvės praktikuoti savo religiją“, – sakoma nutartyje.
Izraelio užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad verdiktu „pasiunčiama šiurkšti žinia visiems Europos žydams“.
„Neskaitant fakto, kad šiuo sprendimu kenkiama garbinimo ir religijos laisvei Europoje, kuri yra tarp pagrindinių Europos Sąjungos verstybių, tai taip pat parodo žydų bendruomenėms, kad žydiškas gyvenimo būdas Europoje nepageidaujamas“, – sakoma ministerijos pareiškime.
Žydų organizacijas Belgijoje vienijanti grupė ETT sprendimą pavadino „demokratijos atmetimu“ ir nepagarba mažumų teisėms.
„Kova tęsiasi, ir mes nesutiksime su pralaimėjimu, kol neišnaudosime visų savo teisinių priemonių“, – sakė Belgijos žydų organizacijų federacijos vadovas Yohanas Benizri.
Europos žydų asociacijos pirmininkas rabinas Menachemas Margolinas sakė, kad ETT sprendimas žymi „liūdną dieną Europos žydams“.
„Baisi žinia Europos žydams, kad jie ir jų papročiai čia nelaukiami. Tai elementarus mūsų, kaip Europos piliečių, teisių atmetimas“, – sakoma jo pareiškime.
Belgijos musulmonų bendruomenė taip pat reiškė nerimą dėl Teismo sprendimo.
Belgijos islamo institucijų koordinavimo komitetas nurodė, kad sprendimas „labai nuvylė“, ir teigė, kad ETT pataikavo populistinėms nuotaikoms.
„Teismas, kaip atrodo, pasidavė augančiam politiniam ir socialiniam spaudimui, kurį daro populistiniai judėjimai, simboliškai kovojantys su pažeidžiamomis mažumomis visoje Europoje“, – sakoma organizacijos pareiškime.
Tačiau ETT sprendimą sveikino draudimo reikalavę pareigūnai ir gyvūnų teisių gynėjai. Jų teigimu, gyvulių apsvaiginimas, kad jie skerdimo metu būtų be sąmonės, yra humaniškesnis būdas.
„Šiandien puiki diena... šimtams tūkstančių gyvūnų, kurie dėl šio sprendimo išvengs pragariškų skausmų, religiniais tikslais skerdžiant juos be apsvaiginimo“, – sakė gyvūnų teisių gynimo grupės GAIA vadovas Michelis Vandenboschas.
„Po daugiau kaip 25 metų nenuilstamos kovos man... tai viena laimingiausių gyvenimo dienų“, – pridūrė jis.
Naujausi komentarai