„Būna momentų, kai jaučiu įvairius suvaržymus, tokius kaip mano fizinė būklė“, – skundėsi 82 metų imperatorius.

„Kadangi gyvename sparčiai senstančioje visuomenėje, šiandien norėčiau pasikalbėti su jumis, koks galėtų būti pageidaujamas imperatoriaus vaidmuo, kai imperatorius irgi tampa senyvas“, – sakė jis.

Įvairūs gandai apie imperatorių ėmė sklisti nuo liepos mėnesio, kai žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, jog monarchas skundėsi savo padėjėjams, esą dėl senatvės jam tampa vis sunkiau atlikti reprezentacines pareigas, ir kad jis norėtų atsisakyti sosto artimiausiu metu.

„Esu susirūpinęs, kad man gali tapti sunku vykdyti valstybės simbolio pareigas visa savo esybe, kaip darydavau iki šiol“, – sakė tamsų vilkėjęs Akihito iš anksto įrašytame vaizdo įraše, sėdėdamas prie stalo.

Akihito kalbėjo aptakiai, niekada tiesiogiai neminėjo atsisakymo nuo sosto ir pabrėžė, kad jam teisiškai neleidžiama komentuoti imperinės sistemos. Visgi analitikai sakė, kad monarcho pasiųsta žinia yra aiški.

Vyriausybė jo pareiškimą tikriausiai turėtų interpretuoti kaip pageidavimą galiausiai atsisakyti sosto. Valstybės lyderiai galėtų pradėti tam ruoštis, sukurdami būtiną teisinį mechanizmą, kuris dabar neegzistuoja.

Premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė) nedelsdamas reagavo į imperatoriaus kalbą ir pareiškė, kad vyriausybė rimtai vertins jo komentarus.

„Atsižvelgdami į imperatoriaus pareigas, taip pat į jo amžių ir (darbo) naštą, turėsime ryžtingai spręsti, ką galime padaryti“, – sakė jis.

Būtini sprendimai

„Imperatorius neištarė žodžių „atsisakymas nuo sosto“, bet jo žinia aiškiai paragino visuomenę konkrečiai apsvarstyti, kaip bus daroma ateityje“, – sakė Reitaku universiteto profesorius adjunktas Tomitaro Hashimoto (Tomitaras Hašimotas).

„Teisiškai jis negali reikalauti pakeisti įstatymus, – pažymėjo T. Hashimoto, Japonijos imperinės sistemos ekspertas. – Štai kodėl jis negali to tiesiogiai prašyti.“

Pastarasis pasisakymas yra tik antras viešas Akihito kreipimasis į tautą. Pirmasis buvo paskelbtas 2011-ųjų kovą po trigubos katastrofos – žemės drebėjimo, cunamio ir branduolinės jėgainės avarijos, kai monarchas mėgino nuraminti Japonijos žmones, šalį ištikus didžiausiai krizei po Antrojo pasaulinio karo.

Manoma, kad Japonijos imperatoriškoji šeima yra seniausia pasaulyje paveldima monarchija. Pasak legendų, Chrizantemų sostas nepertraukiamai paveldimas Yamato (Jamato) dinastijos narių jau apie 2 600 metų.

Imperatoriaus vaidmuo itin glaudžiai susijęs su šalies vietine religija, šintoizmu. Monarchas atlieka įvairius šintoistinius ritualus – pavyzdžiui, atlieka simbolines ryžių sodinimo apeigas rūmų komplekse.

Pastaroji Akihito kalba buvo paskelbta Japonijai ypač jautriu laikotarpiu, kai šalis rugpjūtį mini Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Jungtinių Valstijų įvykdytų Hirošimos ir Nagasakio atominių bombardavimų metines.

Be to, ateinantį pirmadienį Japonija minės savo pralaimėjimo per tą konfliktą 71-ąsias metines. Šio įvykio proga imperatorius kasmet paskelbia kalbą.

Akihito uoliai vykdė valstybės simbolio pareigas, priskirtas Japonijos imperatoriams po karo. Jis giriamas už pastangas užtikrinti susitaikymą tiek savo šalyje, tiek užsienyje dėl karo, kuris buvo vykdomas jo tėvo imperatoriaus Hirohito vardu, palikimo.

Monarchas aplankė daug vietų, kuriose per karą vyko didelės kautynės, – pavyzdžiui, Japonijos pietines Okinavos salas, taip pat Saipana, Palau ir Filipinus. Akihito melsdavosi už visų karo aukų, o ne vien japonų, sielas.

Panašu, kad bet kokios Akihito pastangos atsisakyti sosto sulauks didelio visuomenės palaikymo.

Naujienų agentūros „Kyodo News“ šią mėnesį atlikta visuomenės apklausa parodė, kad beveik 90 proc. japonų mano, kad imperatorius Akihito per daug dirba. Daugiau nei 85 proc. apklaustų sakė maną, kad imperatoriui Akihito ir jo įpėdiniams turi būti įteisinta galimybė atsisakyti sosto.

Kaip pranešama, abiem Akihito sūnums sosto atsisakymo idėja atrodo priimtina. Jo vyresnysis sūnus princas Naruhito tikriausiai taptų naujuoju imperatoriumi.