Devynios valstybės – JAV, Rusija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Kinija, Indija, Pakistanas, Izraelis ir Šiaurės Korėja – 2016 m. pradžioje turėjo 15 395 branduolines kovines galvutes, iš kurių 4 120 buvo dislokuotos operatyviniu režimu. 2015 m. pradžioje šis skaičius buvo 15 850.

"Pasauliniai branduolinių ginklų aprašai mažėja nuo 70 tūkst. branduolinių kovinių galvučių piko praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio viduryje iki maždaug 16 tūkst. dabar. Tai pirmiausia lėmė sumažinimai Rusijos ir JAV branduolinėse pajėgose", – ataskaitoje rašė SIPRI tyrėjai Shannonas Kile ir Hansas Kristensenas.

Branduolinių arsenalų mažėjimą paveikė trys nuo 1991 m. pasirašyti susitarimai dėl ginkluotės apribojimo, taip pat dviejų branduolinių supervalstybių vienašališki žingsniai mažinant branduolinių kovinių galvučių skaičių.

"Tačiau mažinimo tempas, regis, lėtėja, palyginti su situacija prieš dešimtmetį, ir nei Rusija, nei JAV savo dislokuotose strateginėse branduolinėse pajėgose neįvykdė reikšmingų sumažinimų nuo tada, kai pasirašyta nauja dvišalė START (Strateginės ginkluotės mažinimo) sutartis", – rašoma SIPRI ataskaitoje. Atnaujinta START sutartis įsigaliojo 2011 m.

SIPRI duomenimis, Rusija šių metų pradžioje turėjo 7,3 tūkst. branduolinių kovinių galvučių, Jungtinės Amerikos Valstijos – 7 tūkst., o abiejų šalių turimi branduoliniai ginklai sudaro 93 proc. viso pasaulio branduolinio arsenalo.

Tiesa, naudojamų užtaisų Rusija turi apie 4,5 tūkst., iš kurių 1,7 tūkst. yra raketomis ir bombonešiais gabenami strateginiai branduoliniai ginklai. Dar apie 700 yra sandėliuojama ir apie 2 tūkst. yra taktiniai branduoliniai ginklai, kurie gali būti dislokuoti bet kur.

JAV, savo ruožtu, turi dislokavusios apie 2 tūkst. užtaisų, dar 2,6 tūkst. yra saugomi, o apie 2,4 tūkst. pasenusių užtaisų laukia išmontavimo.

Iš JAV turimo branduolinio arsenalo, apie 180 branduolinių užtaisų dislokuota Europoje – Vokietijoje, Belgijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Turkijoje.

Po JAV ir Rusijos pagal galvučių skaičių eina Prancūzija (300 branduolinių kovinių galvučių), Kinija (260), Didžioji Britanija (215), Pakistanas (110–130), Indija (100–120), Izraelis (80) ir Šiaurės Korėja (10). Duomenys apie uždarą Šiaurės Korėją nėra patikimi, todėl neįtraukti į bendrą rodiklį.

SIPRI reziumavo, kad pasauliniu mastu "perspektyvos dėl realios pažangos siekiant branduolinio nusiginklavimo tebėra niūrios".