Nei demokratų kontroliuojamas Senatas, nei Atstovų Rūmai, kuriuose daugumą turi respublikonai, kol kas nėra priėmę priėmę teisės aktų, numatančių pratęsti vyriausybės finansavimą, kuris nutrūks kitą savaitę, naktį iš penktadienio į šeštadienį. Jei nebus susitarta iki lapkričio 17 dienos, didžiausia pasaulio ekonomika iš karto pradės spausti stabdį – 1,5 mln. vyriausybės darbuotojų liks be atlyginimų, duris užvers dauguma federalinių objektų, įskaitant nacionalinius parkus, o tokie sektoriai, kaip aviacija, gali būti priversti sulėtinti apsukas.

Pastarąjį kartą vyriausybės uždarymo grėsmė buvo iškilusi rugsėjo pabaigoje. Tada Kongresą apėmė chaosas. Eksprezidentui Donaldui Trumpui ištikimi Respublikonų partijos atstovai sėkmingai nušalino Atstovų Rūmų pirmininką respublikoną Keviną McCarthy'į, kai šis pasiekė susitarimą su demokratais, kuris leido vyriausybei veikti dar 45 dienas. Beprecedentis K. McCarthy'io nušalinimas beveik trims savaitėms paralyžiavo JAV parlamento žemuosius rūmus, kadangi respublikonams sunkiai sekėsi rasti naują lyderį, nors Kongresas buvo raginamas sparčiai reaguoti į įvairius pasaulinius įvykius, įskaitant kruvinus „Hamas“ išpuolius prieš Izraelį.

Galiausiai partija naujuoju pirmininku pasirinko Mike'ą Johnsoną – mažai žinomą atstovą iš Luizianos valstijos, turintį ribotą vadovavimo patirtį. Jis dar nėra aiškiai pasakęs, kaip ketina užkirsti kelią vyriausybės uždarymui. Lygiai taip pat, kaip ir jo pirmtakui, M. Johnsonui teks įveikti delikačią užduotį rasti pusiausvyrą tarp nedidelės, tačiau įtakingos griežtosios linijos respublikonų grupės, kuri reikalauja smarkiai apkarpyti išlaidas, ir demokratų, kurių rankose yra Senato ir Baltųjų rūmų kontrolė.

Paskutinės minutės batalijos dėl finansavimo jau yra pažįstamos Vašingtonui. Įstatymų leidėjai įprastai randa kompromisą artėjant prie termino pabaigos.

Ilgiausias JAV vyriausybės uždarymas įvyko prezidentaujant D. Trumpui. Tada vyriausybė nedirbo kelias savaites, o tai atsiėjo valstybės ekonomikai daugiau kaip 3 mlrd. dolerių.