Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) sakė, kad aukščiausiojo lygio susitikime bus pabrėžtas NATO pasirengimas svarstyti Ukrainos narystę, kurį patį jis pavadino svarbiu įvykiu.

„NATO viršūnių susitikime bus gilinamasi į NATO santykius su Ukraina – tiek į jos kelią į būsimą narystę, tiek į jau kelerius metus besitęsiančią partnerystę“, – teigė J. Sullivanas.

Tačiau „po šio viršūnių susitikimo Ukraina neprisijungs prie NATO“, sakė jis.

J. Sullivanas pridūrė, kad Kyjivas vis dar turi imtis papildomų veiksmų prieš narystę.

„Ukraina turės galimybę aptarti reformas, kurios vis dar būtinos, kad Ukraina atitiktų NATO standartus“, – teigė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketina dalyvauti dvi dienas Lietuvoje vyksiančiame susitikime ir pareikšti, kad jo šalis turėtų prisijungti, kai baigsis Rusijos karas.

J. Sullivanas taip pat teigė, kad Baltieji rūmai tikisi, jog Švedijos narystė NATO bus galutinai patvirtinta artimiausiu metu.

JAV atstovas sakė, kad gali būti, jog Turkija ir Vengrija kitą savaitę vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime atsisakys savo nepritarimo narystei.

Tikime, kad tai įvyks netolimoje ateityje.

Jei ne, „tikime, kad tai įvyks netolimoje ateityje“.

J. Sullivanas teigė, kad aljansas iš esmės yra geranoriškai nusiteikęs Švedijos paraiškos atžvilgiu.

„Stipri NATO suteikia Jungtinėms Valstijoms ir visam pasauliui daugiau saugumo“, – sakė jis.

Švedija ir Suomija atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir praėjusiais metais, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, pateikė prašymą įstoti į NATO.

Balandžio mėnesį prie bloko oficialiai prisijungė Suomija, tačiau, remdamosi taisykle, pagal kurią naujai narei turi būti pritarta vienbalsiai, Švedijos prisijungimą blokavo Turkija ir Vengrija.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) stabdo Švedijos įstojimą į ES dėl ilgalaikio ginčo dėl to, kad Stokholmas leidžia įtariamiems kurdų kovotojams gyventi šioje Šiaurės šalyje.