„Kovos šalia atominės elektrinės yra pavojingos“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karine Jean-Pierre į Kentukį skridusiame „Air Force One“ lėktuve, kuriuo  prezidentas Joe Bidenas išvyko apžiūrėti nuo potvynių nukentėjusių teritorijų.

„Mes toliau raginame Rusiją nutraukti visas karines operacijas Ukrainos branduoliniuose objektuose arba šalia jų ir grąžinti Ukrainai visišką jų kontrolę“, – sakė K. Jean-Pierre.

Rusija okupavo Zaporižią, didžiausią Europoje atominės energetikos kompleksą, pirmosiomis invazijos savaitėmis, o pastaruoju metu ten pratrūkusios kovos kelia nuogąstavimus dėl branduolinės avarijos. K. Jean-Pierre sakė, kad Jungtinės Valstijos ir toliau „atidžiai stebi“ situaciją objekte, o radiacijos jutikliai, „laimei“, nerodo jokių padidėjusio ar nenormalaus radiacijos lygio požymių.

„Mums taip pat žinomi pranešimai apie netinkamą elgesį su (jėgainės) personalu ir mes sveikiname Ukrainos valdžios institucijas ir operatorius už jų įsipareigojimą užtikrinti branduolinę saugą ir saugumą sudėtingomis aplinkybėmis“, – sakė ji.

Baltųjų rūmų atstovė sakė, kad Jungtinės Valstijos remia Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros institucijos – Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) – pastangas padėti Ukrainai įgyvendinti branduolinės saugos ir saugumo priemones. Pirmadienį Kyjivas paragino sukurti demilitarizuotą zoną aplink atominę elektrinę Rytų Ukrainoje. Pastarosiomis dienomis čia vyko apšaudymai, apgadinę keletą konstrukcijų ir privertę išjungti reaktorių.

„Reikia pašalinti okupacines pajėgas iš jėgainės ir jos teritorijoje sukurti demilitarizuotą zoną“, – sakė Ukrainos branduolinės energetikos bendrovės „Energoatom“ prezidentas Petro Kotinas. Pastarojo meto kovos jėgainėje paskatino TATENA perspėti apie „labai realų branduolinės nelaimės pavojų“. Tačiau Kremlius pirmadienį apkaltino Ukrainos pajėgas apšaudžius Zaporižios elektrinę ir perspėjo apie galimus „katastrofiškus padarinius“ Europai.