D. Trumpas, paskelbdamas didžiausią poveikį turėsiantį savo užsienio politikos sprendimą, pažymėjo, jog padarys pasaulį saugesnį. Tačiau šis žingsnis neabejotinai padidins Amerikos lyderio izoliaciją tarptautinėje arenoje ir iš naujo pakurstys abejones dėl jo šalies patikimumo.    

2015 metais pasirašytas susitarimas, tarp kurio signatarių taip pat yra Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija Kinija ir Rusija, buvo parengtas JAV prezidento poste dirbant Barackui Obamai (Barakui Obamai). Pagal šią sutartį buvo atšaukta dauguma Iranui taikytų tarptautinių ekonominių sankcijų, o šiitiška respublika mainais įsipareigojo apriboti savo branduolinę programą, kad neturėtų galimybių pasigaminti atominės bombos, ir užtikrinti prieigą griežtoms tarptautinėms inspekcijoms.    

D. Trumpas, dar savo prezidento rinkimų kampanijos metu aršiai kritikavęs šį susitarimą, antradienį per televizijos transliuotą kreipimąsi iš Baltųjų rūmų pareiškė, kad jis „iš esmės yra ydingas“.

JAV sąjungininkės Europoje dėjo daug pastangų, kad įtikintų D. Trumpą nesitraukti iš svarbaus susitarimo, o šiam paskelbus savo sprendimą, reiškė dėl to apgailestavimą. Irano lyderis savo ruožtu įspėjo, kad jo šalis gali „imtis sodrinti uraną labiau nei anksčiau“.

Sankcijomis siekiama nubausti Iraną už jo branduolinę programą, apribojant jo galimybes parduoti naftą ar palaikyti verslo ryšius su užsieniu. Sankcijos nukreiptos prieš įvairius Irano ekonomikos sektorius ir atskirus asmenis.

Skaudžių padarinių gali pajusti ir didžiosios JAV bei Europos kompanijos. Iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas (Stivenas Mnušinas) sakė, kad bus panaikintos JAV lėktuvų gamintojos „Boeing“ ir Europos orlaivių gamybos milžinės „Airbus“ licencijos parduoti Iranui milijardus dolerių kainuojančius didelius komercinius lėktuvus. Bus deramasi dėl tam tikrų išimčių, tačiau S. Mnuchinas atsisakė nurodyti, kokiems produktams tai galėtų būti taikoma.

Iždo sekretorius sakė, kad dėl sankcijų bus smarkiai apkarpyti Irano naftos pardavimai. Šiuo metu šiitiška respublika užima penktą vietą pasaulyje pagal naftos gavybos apimtis. S. Mnuchinas sakė neprognozuojantis staigaus naftos kainų augimo, nes jos gavybą turėtų padidinti kitos šalys.   

Dabar Irano vyriausybei reikės nuspręsti, ar pasekti JAV pavyzdžiu ir pasitraukti iš susitarimo, ar visgi kartu su europiečiais mėginti jį išsaugoti. Irano prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis) pranešė siunčiantis savo užsienio reikalų ministrą į kitas susitarimą pasirašiusias šalis, tačiau įspėjo, kad nėra daug laiko deryboms. 

Skelbdamas savo sprendimą D. Trumpas sakė: „Jei nieko nedarysime, gerai žinome, kas nutiks. Per trumpą laiką pagrindinė terorizmo rėmėja pasaulyje priartės prie tikslo įgyti pavojingiausių pasaulyje ginklų“.

JAV administracija nurodė, kad Iranui bus nedelsiant grąžintos sankcijos, tačiau įmonėms bus skirta laiko baigti veiklą. Kompanijos ir bankai, palaikantys verslo ryšius su Iranu, turės juos nutraukti, nes užsitrauks JAV vyriausybės nemalonę. 

Tuo tarpu šalims, svarstančioms galimybę sudaryti kokį nors itin svarbų susitarimą su D. Trumpu, tokioms, kaip Šiaurės Korėja, pastarasis jo sprendimas tik sustiprins įtarimus, kad nereikėtų tikėtis ilgalaikių Amerikos įsipareigojimų jos pasirašytiems tarptautiniams susitarimams.   

Buvęs prezidentas B. Obama, kurio administracija pasirašė susitarimą su Iranu, D. Trumpo sprendimą pavadino „nepagrįstu“. 

„Pastovus sutarčių, kurias yra pasirašiusi mūsų šalis, nepaisymas gali pakirsti Amerikos patikimumą ir supriešinti mus su pagrindinėmis pasaulio galiomis“, – pažymėjo jis.

Tuo tarpu tokios šalys, kaip Izraelis ir Saudo Arabija, aršiai pliekusios susitarimą su Iranu, D. Trumpo sprendimą laiko ženklu, kad Amerika grįžta prie labiau skeptiško, atsargesnio požiūrio į santykius su priešininkais. 

Izraelio vyriausybės vadovas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netajahus) sveikino Amerikos prezidento sprendimą ir pavadino jį „istoriniu“.

Prezidento rinkimų kampanijos metu dažnai susitarimą su Iranu kritikavęs D. Trumpas antradienį sakė, kad neseniai B. Netanyahu paskelbti dokumentai rodo, jog Iranas praėjusį dešimtmetį, ypač laikotarpiu iki 2003 metų, mėgino pasigaminti atominę bombą.

D. Trumpas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad Iranas pažeidė susitarimo sąlygas, tačiau tvirtino, kad praeityje šiitiška respublika akivaizdžiai melavo, todėl ja negalima pasitikėti.

Iranas neigia kada nors siekęs įgyti branduolinių ginklų.