JAV smūgiai Venesuelai: kaip reagavo užsienio valstybės?

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) anksčiau sakė, kad JAV pajėgos suėmė N. Maduro ir išskraidino jį bei jo žmoną iš šalies.

Venesuelos vyriausybė pasmerkė tai, ką pavadino „itin rimta karine agresija“ iš Vašingtono pusės, ir paskelbė nepaprastąją padėtį, o keli su Karakaso sąjungininkais susivieniję lyderiai pasmerkė JAV veiksmus.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) yra „giliai susirūpinęs“ po Vašingtono smūgių Venesuelai, pareiškė jo atstovas spaudai ir pabrėžė, kad tai gali „tapti pavojingu precedentu“.

JT vadovas yra „giliai susirūpinęs, kad nebuvo laikomasi tarptautinės teisės normų“, pareiškime pažymėjo Stephane'as Dujarricas (Stefanas Diužarikas) ir pridūrė, kad A. Guterresas „ragina visus veikėjus Venesueloje užmegzti įtraukų dialogą, visapusiškai gerbiant žmogaus teises ir teisinės valstybės principą“.

Kinija

Kinija pareiškė, kad griežtai prieštarauja JAV kariniams smūgiams Venesuelai ir šalies lyderio N. Maduro suėmimui, pavadinusi tai tarptautinės teisės pažeidimu.

„Kinija yra giliai sukrėsta ir griežtai smerkia akivaizdų JAV jėgos panaudojimą prieš suverenią valstybę ir jų veiksmus prieš jos prezidentą“, – rašoma Pekino užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

„Toks hegemoninis JAV elgesys rimtai pažeidžia tarptautinę teisę, pažeidžia Venesuelos suverenitetą ir kelia grėsmę taikai bei saugumui Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione. Kinija griežtai tam prieštarauja“, – pridūrė ministerija.

Iranas

Iranas, palaikantis glaudžius ryšius su naftos turtinga Venesuela, pareiškė, kad „griežtai smerkia JAV karinę ataką prieš Venesuelą ir šiurkštų šalies nacionalinio suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimą“.

Meksika

Meksikos kairiųjų vyriausybė šeštadienį pasmerkė JAV smūgius Venesueloje ir pareiškė, kad bet kokie kariniai veiksmai „kelia rimtą pavojų regiono stabilumui“.

Meksika „griežtai smerkia ir atmeta karinius veiksmus, kuriuos pastarosiomis valandomis Jungtinių Amerikos Valstijų ginkluotosios pajėgos vienašališkai atliko prieš taikinius Venesuelos Bolivaro Respublikos teritorijoje“, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Brazilija

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva (Luisas Inasiju Lula da Silva) šeštadienį pasmerkė JAV smūgius Venesuelai, pavadinęs juos rimtu šalies suvereniteto pažeidimu.

„Bombardavimai Venesuelos teritorijoje ir jos prezidento sulaikymas peržengia nepriimtiną liniją“, – parašė kairiųjų pažiūrų L. I. Lula da Silva socialiniame tinkle „X“ ir pažymėjo, kad tokie veiksmai kelia grėsmę „regiono kaip taikos zonos išsaugojimui“.

Jis paragino tarptautinę bendruomenę per Jungtines Tautas „energingai reaguoti“ į šias atakas.

Turkija

Turkija, reaguodama į pranešimus apie tai, kad JAV pajėgos sučiupo Venesuelos lyderį N. Maduro ir bombardavo šalies sostinę Karakasą, šeštadienį paragino visas šalis elgtis santūriai.

„Siekiant užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms regioniniam ir tarptautiniam saugumui, raginame visas šalis elgtis santūriai“, – teigiama užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Kolumbija

Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro (Gustavas Petras) pavadino tai „išpuoliu prieš Lotynų Amerikos suverenitetą“, kuris sukels humanitarinę krizę.

Kolumbija šiais metais yra nenuolatinė Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos narė ir kairiųjų lyderis G. Petro paragino šią instituciją susirinkti nedelsiant.

Kuba

Kuba, tradicinė regioninė Karakaso sąjungininkė, pasmerkė tai, ką pavadino „valstybiniu terorizmu prieš drąsią Venesuelos tautą“, teigiama prezidento Miguelio Diazo-Kanelio pareiškime, kuriame jis paragino „tarptautinę bendruomenę reaguoti“ į „nusikalstamą išpuolį“ Karakase.

Rusija

Rusija pasmerkė JAV karinius veiksmus kaip „ginkluotos agresijos prieš Venesuelą aktą“.

„Tai kelia didelį susirūpinimą ir yra smerktina“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

„Tokiems veiksmams pateisinti naudojamos dingstys yra nepateisinamos. Ideologinis priešiškumas nugalėjo verslininkišką pragmatizmą“, – pridūrė ji.

Rusija pareikalavo nedelsiant paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis, kaip pranešama, JAV pagrobė Venesuelos prezidentą N. Maduro.

„Esame labai sunerimę dėl pranešimų, kad Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro ir jo žmona buvo prievarta išvežti iš šalies dėl šiandieninės JAV agresijos. Raginame nedelsiant išsiaiškinti situaciją“, – teigiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Jungtinė Karalystė (JK)

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) šeštadienį pareiškė, kad visos šalys turėtų „laikytis tarptautinės teisės“.

„Pirmiausia noriu nustatyti faktus, noriu pasikalbėti su prezidentu D. Trumpu, noriu pasikalbėti su sąjungininkais“, – sakė JK lyderis trumpuose komentaruose, kuriuos britų televizija parodė praėjus kelioms valandoms po JAV atakos.

„Galiu visiškai aiškiai pasakyti, kad mes tame nedalyvavome. Ir, kaip žinote, visada sakau ir manau, kad visi turėtume laikytis tarptautinės teisės“, – pridūrė jis.

JK ministras pirmininkas

Ministras pirmininkas K. Starmeris vėliau šeštadienį pareiškė, kad Jungtinė Karalystė artimiausiomis dienomis su JAV kolegomis aptars „besikeičiančią situaciją“ Venesueloje, tačiau pažymėjo, kad Britanija „nelies ašarų“ dėl Vašingtono sučiupto Nicolaso Maduro.

„Jungtinė Karalystė jau seniai remia valdžios perdavimą Venesueloje. Maduro laikėme neteisėtu prezidentu ir neliesime ašarų dėl jo režimo pabaigos“, – pareiškė JK lyderis.

„Šį rytą pakartotinai išreiškiau savo paramą tarptautinei teisei“, – pridūrė K. Starmeris, sakydamas, kad Londonas siekia „saugaus ir taikaus perėjimo prie teisėtos vyriausybės, atspindinčios Venesuelos žmonių valią“.

Ispanija

Ispanija pasisiūlė tarpininkauti sprendžiant krizę, kad būtų pasiektas taikus sprendimas derybų keliu.

„Ispanija ragina deeskaluoti padėtį ir laikytis santūrumo“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime ir priduriama, kad ji yra „pasirengusi padėti ieškoti demokratinio, derybų ir taikaus sprendimo šaliai“.

Vokietija

Vokietijos užsienio reikalų ministerija naujienų agentūrai AFP pranešė, kad „labai atidžiai stebime padėtį Venesueloje ir su dideliu susirūpinimu sekame naujausius pranešimus. Užsienio reikalų ministerija palaiko glaudžius ryšius su ambasada Karakase“.

Berlynas pridūrė, kad posėdžiauja vyriausybės krizių grupė ir „mes glaudžiai koordinuojame veiksmus su savo partneriais“.

Vokietijos kancleris

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) pareiškė, kad N. Maduro „sugriovė savo šalį“.

Jis pažymėjo, kad Vokietija nepripažino paskutinių Venesuelos rinkimų, nes jie buvo „suklastoti“, o N. Maduro „vaidino problematišką vaidmenį regione“, be kita ko, „įpainiodamas Venesuelą į narkotikų prekybą“.

Tačiau Vokietijos kancleris taip pat pareiškė, kad teisiniai JAV veiksmų aspektai yra „sudėtingi“ ir apskritai „tarpvalstybiniuose santykiuose turi būti taikomi tarptautinės teisės principai“.

„Dabar turi būti neleista, kad Venesueloje kiltų politinis nestabilumas“, – pridūrė F. Merzas.

Italija

Italijos ministrės pirmininkės Giorgia Meloni (Džordžos Meloni) biuras pareiškė, kad ji „atidžiai stebi padėtį Venesueloje, nuolat palaiko ryšį su užsienio reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministru, taip pat siekdama surinkti informaciją apie mūsų piliečius“.

Europos Sąjunga

Europos Sąjunga (ES) šeštadienį paragino Venesueloje elgtis santūriai ir laikytis tarptautinės teisės, kai prezidentas D. Trumpas paskelbė, kad JAV pajėgos per plataus masto puolimą sučiupo lyderį N. Maduro.

„ES ne kartą pareiškė, kad ponas Maduro neturi teisėtumo, ir gynė taikų perėjimą“, – po pokalbio su savo kolega iš JAV Marco Rubio (Marku Rubiju) parašė bloko vyriausioji diplomatė Kaja Kallas (Kaja Kalas).

„Bet kokiomis aplinkybėmis turi būti laikomasi tarptautinės teisės principų ir JT Chartijos. Raginame laikytis santūrumo“, – rašė ji.

Prancūzija

Prancūzija pasmerkė JAV operaciją, kurios metu buvo sučiuptas Venesuelos prezidentas, ir pareiškė, kad ji pažeidžia tarptautinę teisę, o šalies krizės sprendimas negali būti primestas iš išorės.

N. Maduro „šiurkščiai pažeidė“ Venesuelos gyventojų teises, tačiau karinė operacija, kurios metu jis buvo sučiuptas, „pažeidžia jėgos nenaudojimo principą, kuris pagrindžia tarptautinę teisę“, socialiniame tinkle „X“ parašė užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot (Žanas-Noelis Baro).

„Iš išorės negalima primesti jokio ilgalaikio politinio sprendimo“, – pažymėjo jis ir įspėjo, kad „vis dažnesni“ šio principo pažeidimai, kuriuos daro nuolatiniai JT Saugumo Tarybos nariai, „turės rimtų pasekmių pasauliniam saugumui ir jų niekas neišvengs“.

Prancūzijos prezidentas

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pareiškė, kad taikiam perėjimui Venesueloje turėtų vadovauti 2024 metų prezidento rinkimų kandidatas Edmundo Gonzalezas Urrutia (Edmundas Gonsalesas Urutija), ir pridūrė, kad Venesuelos žmonės „gali tik džiaugtis“ JAV nušalinus prezidentą N. Maduro.

„Venesuelos žmonės šiandien atsikratė Nicolaso Maduro diktatūros, – parašė E. Macronas socialiniame tinkle „X“ po to, kai N. Maduro buvo suimtas JAV pajėgų. – Tikimės, kad 2024 metais išrinktas prezidentas Edmundo Gonzalezas Urrutia sugebės kuo greičiau užtikrinti šį perėjimą.“

Italija

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) stojo ginti JAV karinių veiksmų Venesueloje, pavadinusi juos teisėta „gynyba“, nors ir teigė, kad išorės karinė jėga neturėtų būti naudojama režimo pakeitimui.

„Vyriausybė mano, kad išorės kariniai veiksmai nėra būdas panaikinti totalitarinius režimus, tačiau kartu laikosi nuomonės, kad gynybinė intervencija prieš hibridines atakas prieš jos saugumą yra teisėta, kaip kad valstybės subjektų, kurie skatina ir remia narkotikų prekybą, atveju“, – pareiškime pažymėjo kraštutinių dešiniųjų lyderė ir JAV prezidento sąjungininkė.

Izraelis

Izraelio užsienio reikalų ministras pasveikino naktinę JAV operaciją Venesueloje, kurios metu buvo sučiuptas prezidentas Nicolas Maduro, sakydamas, kad Vašingtonas veikė kaip „laisvojo pasaulio lyderis“.

„Izraelis palaiko laisvę mylinčius Venesuelos žmones, kurie kentėjo nuo neteisėtos N. Maduro tironijos. Izraelis palankiai vertina diktatoriaus, kuris vadovavo narkotikų ir teroro tinklui, nušalinimą ir tikisi, kad šalyje bus atkurta demokratija ir draugiški santykiai tarp valstybių“, – socialiniame tinkle „X“ parašė užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras (Gideonas Saras).

JAV demokratų senatoriai

JAV senatorius demokratas Brianas Schatzas (Brajanas Šacas) socialiniame tinkle „X“ sakė, kad „Venesueloje neturime gyvybiškai svarbių nacionalinių interesų, kurie pateisintų karą. Jau turėtume būti išmokę nesivelti į dar vieną kvailą avantiūrą“.

Kolega senatorius demokratas Rubenas Gallego (Rubenas Galego) teigė, jog „šis karas yra neteisėtas, gėda, kad mažiau nei per vienerius metus iš pasaulio policininko tapome pasaulio baikeriu. Nėra jokios priežasties mums kariauti su Venesuela“.

Buvęs Bolivijos vadovas

Buvęs Bolivijos prezidentas Evo Moralesas, artimas Karakaso sąjungininkas, per „X“ sakė, kad ryžtingai smerkia JAV bombardavimą.

Ukraina

Ukraina, kuri yra priklausoma nuo JAV paramos kare su įsiveržusia Rusija, neužsiminė apie didelės šalies, tokios kaip Amerika, karinės jėgos panaudojimo prieš daug mažesnę šalį, tokią kaip Venesuela, teisėtumą.

Vietoj to užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha sutelkė dėmesį į N. Maduro teisėtumo klausimą bei Venesuelos vyriausybės represijas ir kartu išreiškė paramą „demokratijai, žmogaus teisėms ir venesueliečių interesams“.

Pietų Afrika

Pietų Afrika, kurią D. Trumpas kaltina tariama afrikanerių (daugiausia olandų kilmės baltaodžių) mažumos diskriminacija ir net „genocidu“, pareiškė: „Tokio pobūdžio neteisėta, vienašališka jėga kenkia tarptautinės tvarkos stabilumui ir tautų lygybės principui.“