Ieškinyje, pateiktame federaliniam teismui Kalifornijoje, sakoma, kad šis prezidento įsakas prieštarauja konstitucijos nuostatai, reglamentuojančiai įstatymų leidybos tvarką, bei straipsniui, kuriame sakoma, kad JAV Kongresas taria paskutinį žodį skirstant viešąsias lėšas.

Kad toks žingsnis bus žengtas, jau anksčiau yra informavęs Kalifornijos generalinis prokuroras Xavieras Becerra (Zivieras Besira). Jis sakė, kad jo ir kitos valstijos nusprendė apskųsti prezidento sprendimą, nes jos gali prarasti pinigus, skirtus kariniams projektams, pagalbai nelaimių atveju ir kitiems tikslams.

D. Trumpas penktadienį paskelbė nepaprastąją padėtį šalyje, kad krašto apsaugai ir kitoms sritims skiriamas finansavimas galėtų būti naudojamas sienos statybai.

Tai padaryti jis nusprendė Kongresui atsisakius skirti jo norimus papildomus 5,7 mlrd. dolerių (per 5 mlrd. eurų) sienos apsaugai.

Keli respublikonų senatoriai irgi kritikavo šį šalies vadovo sprendimą teigdami, kad jis sukuria pavojingą precedentą, o D. Trumpas galėjo viršyti prezidentui priskirtus įgaliojimus.

Skundą pateikė Kalifornijos, Kolorado, Konektikuto, Delavero, Havajų, Ilinojaus, Meino, Merilando, Mičigano, Minesotos, Nevados, Naujojo Džersio, Naujosios Meksikos, Niujorko, Oregono ir Virdžinijos valstijos.

„Šių papildomų federalinių lėšų panaudojimas pasienio sienos statyboms prieštarauja Kongreso ketinimams ir pažeidžia JAV konstituciją“, – teigiama ieškinyje.

Jame priduriama, kad D. Trumpas „nukreipė šalį savo paties sukeltos konstitucinės krizės link“.

„Kongresas ne kartą atmetė prezidento reikalavimą finansuoti sieną pasienyje, ir neseniai tai baigėsi rekordiniu 35 dienų daliniu vyriausybės uždarymu dėl ginčo dėl pasienio sienos“, – sakoma dokumente.

„Vyriausybei vėl atsidarius, Kongresas pritarė, o prezidentas pasirašė, teisės aktą dėl 1,375 mlrd. dolerių (1,2 mlrd. eurų) skyrimo tvorai palei pietinį pasienį (nutiesti), bet Kongresas aiškiai pasakė, kad šis finansavimas negali būti panaudotas prezidento Trumpo siūlomai pasienio sienai“, – priduriama jame.

Jei teismas pripažins, kad D. Trumpo sprendimą apskundusios valstijos yra teisios, byla galiausiai gali pasiekti Aukščiausiąjį Teismą. Tokiu atveju tai būtų precedentinis atvejis, besiaiškinant ginčą dėl valdžių pasidalijimo.

Pavojus nykstantiems gyvūnams

Valstijų skunde taip pat sakoma, kad D. Trumpas neteisingai laiko neteisėtą sienos kirtimą priežastimi skelbti nacionalinę nepaprastąją padėtį. Jame teigiama, kad paties prezidento administracija yra paskelbusi duomenų, kurie paneigia tokį vertinimą.

„Muitinės ir pasienio apsaugos (tarnybos) duomenys rodo, kad neteisėtų patekimų (į JAV teritoriją) yra mažiausiai per 45 metus“, – sakoma dokumente.

„Valstybės departamentas pripažįsta, kad trūksta patikimų įrodymų, jog teroristai per pietinį pasienį patenka į Jungtines Valstijas. Federaliniai duomenys patvirtina, kad tikimybė, jog nusikals imigrantai yra mažesnė už tikimybę, kad taip pasielgs amerikiečiai“, – priduriama jame.

Baltieji rūmai teigia, kad paskelbus nepaprastąją padėtį bus galima surinkti apie 6,6 mlrd. dolerių (5,8 mlrd. eurų) iš kitų šaltinių, daugiausia – iš jau paskirstytų lėšų Gynybos departamento biudžete.

Tačiau ieškinyje teigiama, kad panaudojus sienos statybai kariuomenės lėšas, valstijų nacionalinės gvardijos patirs didelių nuostolių, nes nebegalės skirti pakankamai lėšų kovai su narkotikais ir kitoms teisėsaugos programoms.

Skunde taip pat tvirtinama, kad Krašto saugumo departamentas pažeidė Nacionalinės aplinkos politikos aktą, nes neįvertino sienos Kalifornijoje ir Naujojoje Meksikoje įtakos aplinkai. Kaip teigiama, dėl tos sienos iškiltų pavojus nykstantiems gyvūnams, tokiems kaip Meksikos vilkas ar jaguaras.