Tai ilgai užtruko. Bet šįvakar, dėl to, ką padarėme per šiuos rinkimus, šiuo lemiamu momentu, į Ameriką atėjo permainos...

Tokiais žodžiais į tūkstantinę minią Čikagoje kreipėsi juodaodis demokratas Barackas Obama, tuoj po to, kai sužinojo, kad laimėjo kovą dėl galingiausios pasaulyje valstybės vadovo posto.

Dar rinkimų kampanijos pradžioje buvo aišku, kad šie JAV rinkimai pasmerkti tapti istoriniais. Amerikiečiai pirmą kartą turėjo pasirinkti tarp charizmatiško Ilinojaus valstijos senatoriaus B.Obamos ir vyriausio, kada nors pretendavusio į Baltujų rūmų šeimininkus, respublikono kandidato Johno McCaino. Amerika pirmenybę atidavė jaunystei ir permainų siekiui, kurios tapo pagrindiniu juodaodžio kandidato rinkimų šūkiu.

Kas toliau? Ko iš naujojo Baltųjų rūmų šeimininko gali tikėtis pasaulis ir Lietuva?
Amerikietiškoji svajonė

Charizmatiška asmenybė, puikus oratorius, sugebantis pritraukti didžiules minias ir sujaudinti jas iki sielos gelmių – tai tik keletas epitetų, apibūdinančių naująjį JAV prezidentą. 47 metų juodaodis buvo išaugintas vienišos baltaodės motinos ir sunkiu darbu prasimušė į plačiuosius politikos vandenis. Visos šios savybės ir B.Obamos iškilimas nuo paprasto jaunuolio iki galingiausios pasaulio valstybės prezidento daugeliui simbolizuoja amerikietiškąją svajonę.

Kartu jis nėra ir primityvus demagogas. Jo sugebėjimas svarstyti politinius klausimus, pasitelkiant intelekto ir pragmatizmo derinį, yra tiesiog pasigėrėtinas. B.Obamos patarėjai viešai žavisi politiko gebėjimu argumentuotai priimti sprendimus. Jis atidžiai išklauso pašnekovą, bet sprendimą priima pats. B.Obama – ne konflikto, bet kompromiso šalininkas.

"Nėra juodosios Amerikos ir baltosios Amerikos, ispanakalbių Amerikos ir azijiečių Amerikos – yra Jungtinės Amerikos Valstijos", – 2004-aisiais Demokratų partijos suvažiavime paskelbė jis savo įspūdingoje kalboje.

B.Obama labiau pasikliauja ne ideologija, o logika. Jis racionalus, niekada neprarandantis kantrybės ir pusiausvyros. Pats yra nepaprastai disciplinuotas ir to reikalauja iš savo komandos narių.

Pergalės receptas

Galima būtų išvardyti daugybę priežasčių, kodėl JAV prezidento rinkimus laimėjo būtent B.Obama, bet svarbiausios jų būtų trys: globalinė ekonomikos ir finansų krizė, dvi kadencijas trukęs respublikono George'o W.Busho valdymas ir paties J.McCaino rinkimų kampanijos klaidos.

Didėjantis nedarbas, augančios degalų kainos ir tūkstančiai amerikiečių praradę būstą dėl Volstrito finansinės krizės stipriai sumenkino J.McCaino galimybes laimėti rinkimus. Būtent G.W.Busho respublikonų administracija kaltinama nesugebėjimu užkirsti kelio šiai krizei, o J.McCainas pirmiausia buvo tapatinamas su respublikonais. Savo stipriųjų savybių – užsienio politikos išmanymo, kieto tarptautinio derybininko įvaizdžio – jis negalėjo iki galo išnaudoti, nes didžioji rinkėjų dalis pirmiausia buvo susirūpinusi šalies finansine ateitimi. O ir asmeninė kandidatų laikysena nulėmė amerikiečių pasirinkimą juodaodžio senatoriaus naudai. Savaitraštis "The Economist" pabrėžia, kad B.Obamos ramybė ir argumentuoti samprotavimai ištikus krizei atrodė daug rimčiau, nei J.McCaino "pozavimas" ir siekis padaryti kuo didesnį įspūdį rinkėjams.

Kita svarbi B.Obamos pergalės priežastis – totalus JAV tarptautinio prestižo smukimas. G.W.Busho prezidentavimo metais Amerika įsivėlė į du sekinančius karus, be to, tapo įprasta, kad priimdamas sprendimus svarbiausiais tarptautiniais klausimais Vašingtonas nebuvo linkęs leistis į kompromisus. Dėl to visame pasaulyje katastrofiškai sumenko proamerikietiškos nuotaikos, kas ypač apsunkino JAV pastangas ir toliau imtis moralinio pasaulio lyderio vaidmens.

Ne paskutinę vietą B.Obamai užsitikrinant pergalę lėmė ir jo rinkimų strategija bei paties J.McCaino klaidos. Jaunatviškas ir dinamiškas Ilinojaus senatoriaus stilius išjudino didžiules naujų rinkėjų mases, ypač jaunimą. Jis bene pirmas istorijoje plačiai panaudojo interneto galimybes, kad pritrauktų nors smulkių, bet daug rėmėjų. J.McCainas nuolat tik bandė sumenkinti savo oponento žingsnius, pats nepasiūlydamas jokių naujų idėjų, strategijos.

Galiausiai susidarė ganėtinai įdomi situacija, kai į B.Obamos pusę stojo didelė konservatyvių rinkėjų dalis. Daugeliui jų juodaodis senatorius įkūnijo savybes, kurias Respublikonų partija paprasčiausiai "užmiršo" – pragmatizmą, kompetenciją, vadovavimąsi protu, o ne jausmais.

"Jo triumfas buvo neginčijamas ir ryžtingas, nes jis pamatė, kas blogai mūsų šalyje – vyriausybė visiškai nesugeba apginti savo piliečių. Jis nepasiūlė išspręsti visų problemų, o pažadėjo keisti tai, kas rūpi eiliniams piliečiams: ekonomiką reguliuoti teisingai, palaikyti švarų orą ir saugų maistą, užtikrinti ligoniams sveikatos apsaugą, o vaikams išsilavinimą, kad jie galėtų konkuruoti globalizacijos sąlygomis", – savo vedamajame apie B.Obamą rašė dienraštis "The New York Times".

Rytų Europa neliks pamiršta

Bet pergalės saliutai jau išsisklaidė – dabar B.Obamos laukia sunkus darbas. Jau nekalbant apie vidines JAV bėdas, B.Obama paveldės sudėtingiausią tarptautinę padėtį nuo Richardo Nixono (valdė 1969–1974 m.) laikų: tebevykstantys du sunkūs karai Afganistane ir Irake, beveik pasirengęs branduolinio ginklo gamybai Iranas, įtempti santykiai su Rusija, priešprieša su bundančia Kinija ir katastrofiškai krentanti JAV tarptautinė reputacija visame pasaulyje.

Kritikai, teigiantys, kad B.Obama paliks Rytų Europą likimo valiai ir Rusijos malonei, klysta. Pirmiausia dėl to, kad JAV užsienio politikoje radikalių pokyčių, skirtingai nei vidaus politikoje, tikėtis būtų naivu – užsienio politikos kursas nepakeičiamas per dieną. Antra, B.Obama ir pats puikiai suvokia Maskvos grėsmę, ką pademonstravo ir per Rusijos invaziją į Gruziją.

Tiesa, galima spėti, kad B.Obama atsisakys G.W.Busho užsienio politikos stiliaus "daryti ką nori, kada nori ir kaip nori". Jis gana nuovokus, kad suvoktų, jog būtent toks mąstymas ir įklampino JAV Irake. Greičiausiai, kaip teigia aukšto rango JAV diplomatas Richardas Holbrooke'as, B.Obama teiks pirmenybę plačiai koalicijai burti ir labiau remsis NATO.

"Tiems, kurie grasina sugriauti pasaulį: mes jus nugalėsime. Tiems, kurie siekia taikos ir saugumo: mes jus remiame", – dar per pergalingą antradienio mitingą pareiškė B.Obama.

Naujasis prezidentas puikiai suvokia, kad vienas pirmųjų uždavinių bus gerinti JAV įvaizdį pasaulyje. Greičiausiai dar prezidentavimo pradžioje B.Obama bandys pagerinti Vašingtono santykius su Europa. Juolab kad laikas tam yra kaip niekad tinkamas: atsiminimai apie diplomatinį karą dėl invazijos į Iraką blėsta, didžiausios ES valstybėms – Prancūzijai ir Vokietijai – vadovauja proatlantistiniai lyderiai.

Galiausiai kylant Rusijos ir Kinijos grėsmei, matyt, atsiras dar daugiau galimybių pagerinti transatlantinį bendradarbiavimą: tiek JAV, tiek Europos ateities perspektyvos ganėtinai niūrios. Globalus JAV lyderystės pripažinimas yra rekordiškai sumažėjęs dėl Irako karo (ir Gvantanamo), o Europa neturi tinkamų karinių pajėgumų, jos demografija ir ekonomika nusmukusi.

Taigi minėtasis Amerikos ir Europos nuosmukis verčia jas abi "atnaujinti" Vakarų aljansą. Kitaip tariant, tiek JAV, tiek Europai vis dar reikia vienai kitos. Jei tai nebus suprasta dabar, po kelių dešimtmečių pasaulio tvarką konstruos tokios jėgos kaip Rusija ar Kinija, nebūtinai atsižvelgdamos į vakarietiškas vertybes. Tokia vizija nieko gero nežada niekam – nei JAV, nei Europai, o tuo labiau Lietuvai.