Šiuo žingsniu užbaigiami nuo 2016-ųjų tęsęsi ginčai, sužlugdę dvi vyriausybes ir smarkiai suskaldę visuomenę.

ES ir JK išstojimo sutarties įstatymui dar turi pritarti nerenkami Lordų Rūmai ir Europos Parlamentas, bet tai telaikoma formalumu prieš Britanijai užbaigiant beveik 50 metų trukusį dalyvavimą Europos integracijos projekte.

Didžiąją dalį laiko nuo 2016-ųjų referendumo dėl „Brexito“ įstatymų leidėjai nesutarė, kaip, kada ir ar apskritai JK turėtų nutraukti beveik pusšimtį metų trukusią Europos integraciją.

Kai kuriems įstatymų leidėjams mintis apie „Brexitą“ kėlė siaubą. Jie nuogąstavo, kad palikusi Bendriją JK praras savo europinį identitetą ir taps uždara bei mažiau svarbia valstybe.

Kiti jų kolegos karštligiškai laukė „Brexito“, laikydami jį proga „susigrąžinti kontrolę“ iš nerenkamų pareigūnų Briuselyje, o Britanijai atgauti dalį savo buvusios galios. 

Europos verslo įmonės ir kitų Bendrijos šalių vyriausybės, išmuštos iš vėžių JK vidaus politinių rietenų dėl to, ką jos laikė britų savo rankomis sau padaryta žaizda, vylėsi, kad „Brexitas“ vienokiu ar kitokiu būdu dar galėtų būti atšauktas.   

Tačiau B. Johnsono pergalė praėjusį mėnesį surengtuose pirmalaikiuose visuotiniuose rinkimuose užbaigė šį netikrumo laikotarpį, ir konservatorių gauta dauguma parlamente leis premjerui prastumti savo „Brexito“ susitarimą.

Parlamento nariai dar prieš Kalėdas preliminariai patvirtino Pasitraukimo iš ES susitarimo įstatymo projektą, o vyriausybė šią savaitę suteikė tris dienas šio teisės akto projekto išsamiam nagrinėjimui.

Tačiau antradienį ir trečiadienį nemažai parlamentarų nė nepasirodė Bendruomenių Rūmuose, o vyriausybė lengvai atmetė opozicijos bandymus pakeisti įstatymo tekstą.

Ketvirtadienis tapo įsimintina diena, kai B. Johnsonas įgijo faktinį leidimą pasitraukti iš Europos integracijos projekto, bet žiniasklaida šiuos svarstymus daugiausiai ignoravo. Jį visiškai užgožė princo Harry (Hario) ir jo žmonos Meghan (Megan) paskelbtas sprendimas atsisakys karališkosios šeimos aukšto rango narių statuso.

„Išstosime iš ES sausio 31-ąją. Būsime įgyvendinę ministro pirmininko įsipareigojimą įvykdyti „Brexitą“, – sakė vienas vyriausybės atstovas, atkartojęs B. Johnsono rinkimų kampanijos mantrą.

Pagrindinė opozicinė Leiboristų partija, praeitą mėnesį patyrusi didžiausią sutriuškinimą rinkimuose nuo 1935 metų, ketvirtadienį balsavo prieš išstojimą net ir žinodama, kad mūšis pralaimėtas.

„Šiuo metu galime nelaimėti daug balsų parlamente, bet galima pelnyti moralinį argumentą“, – sakė leiboristų atstovas „Brexit“ klausimai Keiras Starmeris (Kiras Starmeris), galintis pakeisti Jeremy Corbyną (Džeremį Korbiną) partijos lyderio poste.

„Kad ir ką (B. Johnsonas) kalba apie platesnius klausimus, jis privalo žinoti, kad vyriausybė pasielgė klaidingai“, – pridūrė K. Starmeris.

Derybos dėl prekybos

Visų dėmesys dabar jau nukrypęs į kitą didelį išbandymą – derybas dėl JK naujų santykių su savo didžiausia prekybos partnere ES.

„Brexito“ susitarime aptariami tokie „skyrybų“ klausimai kaip ES piliečių teisės ir JK finansiniai įsipareigojimai, be to, jame numatytas 11 mėnesių pereinamasis laikotarpis, per kurį Londonas ir Briuselis turi susitarti dėl platesnės partnerystės ateityje.

Briuselis perspėja, kad dabar numatytas terminas – gruodžio 31-oji – yra itin trumpas laikotarpis, ir yra suteikęs Londonui galimybę paprašyti jį pratęsti.

Tačiau B. Johnsonas tvirtina, kad pereinamasis laikotarpis nebus pratęsiamas, bei pabrėžia, jog JK privalo išsivaduoti nuo ES taisyklių kaip įmanoma greičiau.

Prieš trečiadienį vykusias derybas su B. Johnsonu Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pareiškė, kad būtų „praktiškai neįmanoma“ susitarti su Londonu dėl visų klausimų iki šių metų pabaigos.

„Turėsime išskirti prioritetus“, – pareiškė U. von der Leyen, sakydama kalbą Londono ekonomikos mokykloje.

„Derybos bus įtemptos, ir kiekviena iš šalių padarys viską, kas joms geriausia“, – pridūrė ji.

B. Johnsono biuras savo ruožtu užsiminė, kad sutiktų su daliniu prekybos susitarimu.

Londonas nenorėtų, kad artėjančios derybos vyktų laikantis ilgametės ES politikos, kad „dėl nieko nesusitarta, kol nesusitarta dėl visko“, kuria siekiama neleisti vienai pusei susirankioti jai patinkančias susitarimo dalis, sakė premjero atstovas.

„Labai aiškiai [sakome], kad norime sutarti derėdamiesi dėl sutarties“, – teigė jis.

Tačiau pirmiausia Britanijai reikia išspręsti svarbų Big Beno klausimą.

Vestminsterio rūmų Laikrodžio bokšte esantis varpas nuo 2017 metų restauruojamas ir skamba tik ypatingomis progomis. 

„Brexito“ šalininkų stovykla parlamente nori, kad Big Benas suskambėtų sausio 31-ąją 23 val. Grinvičo laiku, pažymint akimirką, kai, anot konservatoriaus Marko Francois (Marko Fransua), „mes vėl tapsime laisva šalimi“. 

Parlamentas nusprendė oficialiai šio klausimo nesvarstyti; nėra įstatymo, draudžiančio varpui skambėti.