Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) paskelbtoje naujoje studijoje perspėjama, kad ekonomikos ir darbo rinkos krizė, sukelta išplitus naujajam koronavirusui, kuris pasaulyje jau nusinešė daugiau kaip 8 000 žmonių gyvybių, gali atnešti „toli siekiančių padarinių darbo rinkos rezultatams“.

„Tai nebėra vien pasaulinė sveikatos krizė – tai taip pat didelė darbo rinkos ir ekonomikos krizė, daranti milžinišką poveikį žmonėms“, – sakoma TDO vadovo Guy Ryderio (Gajaus Raiderio) pranešime.

JT agentūros studijoje prognozuojama, kad pasaulis turėtų pradėti ruoštis „reikšmingam nedarbui ir nepakankamam užimtumui virusui praslinkus“.

Ataskaitos autoriai pateikė keletą scenarijų, kaip gali vystytis padėtis, priklausomų nuo vyriausybių reakcijos ir koordinavimo lygio. Tačiau net ir palankiausias scenarijus rodo, kad dėl šios krizės darbą praras apie 5,3 mln. žmonių.

Tuo metu prasčiausios prognozės mini 24,7 mln. papildomų bedarbių, prisidėsiančių prie 188 mln. neturinčių darbo, kaip rodė 2019 metų duomenys.

„Palyginus, 2008–2009 metų pasaulinė finansų krizė pasaulinį nedarbą padidino 22 milijonais“, – pažymėjo TDO.

Agentūra perspėjo, kad „nepakankamas užimtumas taip pat, kaip prognozuojama, padidės dideliu mastu, nes viruso protrūkio padariniai lemia darbo valandų ir atlyginimų mažinimą“.

3,4 trln. prarastų pajamų?

Savarankiškai dirbančių asmenų grupei, dažnai padedančiai sušvelninti ekonomikos sukrėtimų padarinius besivystančiose šalyse, šįkart gali nepavykti to padaryti dėl griežtų suvaržymų, nustatytų žmonių ir prekių judėjimui.

Sumažėjusios galimybės įsidarbinti ir dirbti taip pat reikš „didelius pajamų praradimus darbuotojams“, rašo TDO.

„Studijos vertinimais, [šie praradimai] iki 2020 metų pabaigos sudarys nuo 860 mlrd. iki 3,4 trln. JAV dolerių“, pridūrė organizacija ir perspėjo, kad tokia padėtis „lems prekių ir paslaugų vartojimo sumažėjimą, savo ruožtu veikiantį verslo ir ekonomikų perspektyvas“.

Tyrėjų nuomone, žmonių, neišbrendančių ir skurdo, nors ir turinčių vieną ar du darbus, taip pat reikšmingai padaugės. Apskaičiuota, kad prie vadinamųjų skurstančių dirbančiųjų prisidės dar 8,8–35 mln. žmonių.

„Spaudimas pajamoms, kylantis iš ekonominės veiklos nuosmukio, skaudžiai smogs dirbantiesiems, esantiems ties skurdo riba arba žemiau jos“, – perspėjama studijoje.

TDO paragino skubiai imtis didelio masto, koordinuotų priemonių, siekiant apsaugoti darbą tebeturinčius darbuotojus, stimuliuoti ekonomikas ir užimtumą, išlaikyti darbo vietas ir darbuotojų pajamas socialinės apsaugos priemonėmis, apmokamomis atostogomis ir kitomis subsidijomis.

Agentūra atkreipė dėmesį, kad kai kurios grupės šios darbo rinkos krizės bus paveiktos neproporcingai smarkiai. Tarp jų gali atsidurti jaunimas, vyresni darbuotojai, moterys ir migrantai, o tai dar labiau padidintų jau šiuo metu esančią didelę nelygybę.

„2008 metais pasaulis sudarė vieningą frontą, kad įveiktų pasaulinės finansų krizės padarinius, ir blogiausia buvo išvengta“, – pabrėžė G. Ryderis.

„Dabar mums reikia tokio pobūdžio lyderystės ir ryžto“, – pridūrė jis.