Lovų ir čiužinių gamykloje bent 20 proc. darbuotojų užsieniečiai. Anot įmonės vadovo, darbo jie nesibijo.

„Įvairių profesijų tai daug pas mus – ir su metalu, spyruokles gaminame, poroloną pjaustome, stalių dirbiniai yra“, – kalbėjo „Padvaiskas ir Ko“ vadovas Arvydas Padvaiskas.

Čiužinius gamina ukrainiečiai, nemažai – Kirgistano ar Indijos piliečių. Prie staklių stovi iš Uzbekistano atvykę vyrai. Lietuva juos suviliojo geru atlyginimu.

„Čia moka daugiau nei mano šalyje, todėl ir atvykau“, – teigė pašnekovas.

Daug kalbėti nelinkę, skuba grįžti prie darbų.

„Čia viskas labai gerai. Darbas tikrai geras, uždarbis geras, visi vienas kitam padeda. Lietuvoje labai gerai“, – pabrėžė kitas pašnekovas.

Darbas gamykloje vyksta beveik visą parą, o darbuotojų vis tiek trūksta. Net jei ir atvyksta trumpam, užsieniečiai gelbėja.

„Jeigu ne užsieniečiai, tai užsakymų negalėtume didelės dalies padaryti. Iki rudens tai 100 asmenų trūksta“, – nurodė A. Padvaiskas.

LNK stop kadras.

Lietuvoje trūksta ir sezoninių darbuotojų. Užimtumo tarnyba per pirmus šių metų mėnesius tokių darbo leidimų išdavė beveik tris kartus daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

„Šiais metais tuo nagrinėjamu laikotarpiu jų buvo išduota daugiau kaip 360 tokių leidimų dirbti. Tai pats didžiausias skaičius per pastaruosius penkerius metus“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos skyriaus vedėja Ernesta Varnaitė.

Laikino darbo daugiausiai ieško vyrai iš 15 skirtingų šalių. Daugiausiai – iš Uzbekistano ir Tadžikistano. Nori būti virėjais, pusgaminių ruošėjais, braškių augintojais ar pastatų konstrukcijų valytojais.

„Šių metų absoliutus lyderis pagal profesijas, darbo funkcijas, tai yra kelininkai. Matome – Lietuvoje kelių remontas, tiesimas vyksta labai sparčiai“, – pasakojo Užimtumo tarnybos skyriaus vedėja.

Daugiau nei pusė atvykusiųjų kelininkais ir įsidarbino.

„Šiltuoju metų laiku tų darbų vyksta daugiausiai, todėl tas darbuotojų trūkumas yra užpildomas užsieniečiais, trečiųjų šalių piliečiais“, – pabrėžė asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.

Lietuviui, anot darbdavių, sunku įtikti. Jei anksčiau patys braškes skynė, dabar šiuos darbus mūsų šalyje dirba užsieniečiai.

„Lietuviai renkasi gal didesnės pridėtinės vertės darbus ne vien Lietuvoje, išvažiuoja į užsienį, kur yra uždarbis didesnis“, – teigė Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Nedarbo lygis Lietuvoje siekia beveik 9 proc. Tad, ekonomistų vertinimu, iš užsienio atvykę darbuotojai naudingi.

„Skaičiuojame, kad tarifai šiais metais iš Lietuvos BVP augimo atimtų 0,3 procento. Tai jei tie migrantai dėl sezoninių darbų sukurtų panašų BVP, tai tie užsieniečiai kompensuoja dalį praradimų“, – tvirtino ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Bedarbių Lietuvoje – 155 tūkst. Atrodytų, pasirinkimas didelis, tačiau siūlomo darbo atsisako.

„Namie sėdi, gauni išmokas, o paskui, kai baigiasi išmokos, vėl įsidarbini, nes kiekviena įmonė priims, jei tu ne girtuoklis, ne vagis, ne pravaikštininkas“, – šnekėjo A. Padvaiskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Europos Sąjungoje Lietuva moka bene dosniausias išmokas. Per mėnesį galima gauti iki 1,3 tūkst. eurų.

„Mes, aišku, turime bedarbių gvardiją, nes jai tiesiog apsimoka būti bedarbiais, jie iš skirtingų šaltinių susirenka daugiau pajamų“, – aiškino V. Janulevičius.

„Ar valstybė gali kažką padaryti kartu su verslu, kad tie, kurie šiandien nedirba, pradėtų dirbti? Šito atsakymo mes turbūt neturime dešimtmečius“, – nurodė Š. Frolenko.

Tuo tarpu ministrė Inga Ruginienė jau siūlo išmokas didinti – iki 1 600 eurų. Tačiau esą sąlygas sugriežtintų.

„Išnaudojai devynis mėnesius, turi atidirbti dar 12 mėnesių ir vėl įgyji teisę į 9 mėnesius“, – anksčiau tikino I. Ruginienė.

Ekonomistas sako, kad šalies ekonomikai itin svarbu pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Artėjanti mokesčių reforma, anot jo, specialistus gali dar labiau atstumti.

„Negali sakyti, kad mes norime pritraukti talentų, kurie čia dirbtų ir užsidirbtų, o kitą dieną sakyti – mes jums padidinsim mokesčius ir jūs dabar mokėsit didesnį GPM tarifą“, – nurodė A. Izgorodinas.

Paskutiniais duomenimis, Lietuvoje dirba apie 146 tūkst. užsieniečių iš 137 valstybių.