Katastrofinio lygio maisto stygių patiria maždaug 550 tūkst. žmonių, tuo tarpu krizės režimu gyvena visa srities populiacija, nurodė JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO).

„Gazoje egzistuoja precedento neturinčio lygio maisto stoka, badas, badą primenančios sąlygos“, – Romoje įsikūrusios agentūros paskelbtame interviu kalbėjo FAO generalinio direktoriaus pavaduotoja Beth Bechdol.

„Kiekvieną dieną matome, kaip ant ribos atsiduria ir beveik bado sąlygas patiria vis daugiau ir daugiau žmonių“, – pasakė ji.

Visi 2,2 mln. Gazos gyventojų yra priskiriami trims aukščiausioms bado kategorijoms – nuo trečio lygio, laikomo kritiška padėtimi, iki penkto – katastrofinio lygio, sakė ji.

Pagal Integruotąją maisto saugumo fazių klasifikaciją (IPC), bado lygis gali siekti nuo pirmo iki penkto.

Kiekvieną dieną matome, kaip ant ribos atsiduria ir beveik bado sąlygas patiria vis daugiau ir daugiau žmonių.

„Šiuo metu aukščiausiam – penktam lygiui pagal IPC priskiriama maždaug 25 procentai iš tų 2,2 milijonų“, – paaiškino B. Bechdol.

Kruviniausias karas Gazoje kilo po to, kai spalio 7 d. „Hamas“ pietų Izraelyje įvykdė precedento neturintį išpuolį, per kurį, oficialiais Izraelio duomenimis grindžiamu naujienų agentūros AFP skaičiavimu, žuvo maždaug 1 160 žmonių.

Naujienų agentūros AFP skaičiavimu ir oficialiais Izraelio duomenimis, teroristai pagrobė ir maždaug 250 įkaitų. Izraelio teigimu, 130 iš jų tebėra Gazoje, nors manoma, kad 29 įkaitai yra negyvi.

Į minėtąjį išpuolį Izraelis atsakė nepaliaujamu bombardavimu ir Gazoje pradėjo sausumos operaciją, per kurią, „Hamas“ kontroliuojamos teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, jau žuvo mažiausiai 28 tūkst. 340 žmonių, dauguma jų – moterys ir vaikai.

Prie pietinės Gazos sienos su Egiptu esanti Rafa tapo paskutiniu nuo karo bėgančių civilių prieglobsčiu.

Daugelis iš jų miega lauke palapinėse ir improvizuotuose pastogėse, tuo tarpu per Izraelio apsiaustį dėl maisto, vandens stokos ir prastų sanitarinių sąlygų kyla vis didesnis nerimas.

Iki konflikto Gazoje veikė „savarankiškas vaisių ir daržovių gamybos sektorius, kuriame buvo apstu šiltnamių, taip pat aktyvus nedidelių gyvulininkystės produkcijos ūkių sektorius“, – nurodė B. Bechdol.

„Įvertinę žalą, pamatėme, kad didžioji dalis gyvulių, taip pat infrastruktūros, būtinos specializuotai žemės ūkio produkcijai gaminti, iš esmės buvo sunaikinta“, – pasakė ji.