Šešių mėnesių karo metinių išvakarėse paskelbtame pareiškime kadenciją baigiantis JT humanitarinės pagalbos vadovas paragino „kolektyviai apsispręsti, kad už šią žmonijos išdavystę būtų atsiskaityta“.

„Kiekvieną dieną šis karas pareikalauja vis daugiau civilių aukų“, – teigė M. Griffithsas, kuris dėl pašlijusios sveikatos birželio pabaigoje paliks postą.

„Kiekvieną sekundę, kol jis tęsiasi, pasėjamos sėklos ateičiai, kurią šis nesiliaujantis konfliktas taip smarkiai temdo“, – pridūrė jis.

Karas prasidėjo po beprecedenčio „Hamas“ spalio 7-osios išpuolio Izraelyje, oficialiais duomenimis, pareikalavusio apie 1 tūkst. 170 žmonių, daugiausia civilių, gyvybių.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 31 žuvusį įkaitą.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį Gazos Ruože žuvo mažiausiai 33 tūkst. 137 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, skelbia „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija.

M. Griffithsas apgailestavo, kad negalima atmesti „tolesnio eskalavimo Gazos Ruože, kur niekas nėra saugus ir nėra jokios saugios vietos, perspektyvos“.

Jis pridūrė, kad „jau ir taip trapią pagalbos operaciją toliau žlugdo bombardavimai, nesaugumas ir prieigos blokavimas“.

„Šią dieną mano širdis yra su nužudytųjų, sužeistųjų ar įkaitais paimtų žmonių šeimomis ir tais, kurie patiria ypatingą kančią nežinodami savo artimųjų likimo“, – sakoma jo pareiškime.