Generalinė Asamblėja pritarė rezoliucijai 143 balsais prieš penkis, tačiau 35 šalys, įskaitant Kiniją, Indiją, Pietų Afriką ir Pakistaną, susilaikė, nors JAV dėjo dideles diplomatines pastangas, siekdama aiškesnio Maskvos pasmerkimo.
Rezoliucijoje „smerkiamas Rusijos Federacijos vadinamųjų referendumų organizavimas tarptautiniu mastu pripažintose Ukrainos sienose“ ir „bandymas neteisėtai aneksuoti“ keturis regionus, apie kurį praėjusį mėnesį paskelbė prezidentas Vladimiras Putinas.
Ji ragina visas JT ir tarptautines agentūras nepripažinti jokių Rusijos paskelbtų sienų pakeitimų ir reikalauja, kad Maskva „nedelsiant ir besąlygiškai atšauktų“ savo sprendimus.
Balsavimas parodė Rusijai, kad ji „negali ištrinti suverenios valstybės iš žemėlapio“, teigė J. Bidenas Baltųjų rūmų pareiškime.
„Kėsindamasi į pagrindinius JT Chartijos principus, Rusija griauna pačius tarptautinės taikos ir saugumo pagrindus, – sakoma pareiškime. – Šio konflikto rizika visiems aiški – ir pasaulis atsakydamas pasiuntė aiškią žinią“.
JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas-Grinfild) paragino visas šalis pasiųsti Maskvai žinią, kad pasaulis „netoleruos kaimynų žemės užgrobimo jėga“.
„Šiandien Rusija įsiveržė į Ukrainą. Tačiau rytoj jau kitos valstybės teritorija gali būti pažeista. Tai galite būti ir jūs. Jūs galite būti kitas. Ko tikitės iš šios salės?“ – sakė ji.
Tarptautinis pasmerkimas
Jungtinės Valstijos aktyviai siekė įtikinti Pietų Afriką ir ypač Indiją – augančią JAV partnerę, kuri istoriškai palaiko glaudžius ryšius su Rusija ir taip pat susilaikė Saugumo Taryboje, kurioje ji užima nenuolatinę vietą.
Balsavimas iš esmės buvo toks pat – su dviem naujais balsais prieš Rusiją – kaip ir vykęs kovą, kuomet Generalinė Asamblėja pasmerkė tik ką prasidėjusią invaziją į Ukrainą.
Bangladešas, Irakas ir Senegalas, kurie kovą susilaikė, trečiadienį balsavo už Rusijos pasmerkimą.
Eritrėja, viena uždariausių pasaulio valstybių, nuo „ne“ perėjo prie susilaikymo, o Nikaragva, didėjant tarptautiniam spaudimui dėl žmogaus teisių, susilaikymą iškeitė į balsavimą „prieš“ kartu su Rusija, Baltarusija, Šiaurės Korėja ir Sirija.
„Pietų Afrika valstybių, kartu ir Ukrainos, teritorinį vientisumą laiko šventu, todėl mes atmetame visus veiksmus, kurie kenkia JT Chartijos ir tarptautinės teisės tikslams ir principams“, – komentavo Pietų Afrikos atstovė Mathu Joyini (Matu Džoijini).
„Susilaikėme balsuodami dėl rezoliucijos, nes manome, kad šios asamblėjos tikslas pagal jos įgaliojimus turi būti nukreiptas į konstruktyvaus rezultato, palankaus kuriant stabilią taiką Ukrainoje, siekimą“, – sakė ji.
Vakarų valstybės atremia, jog Rusija iš tikrųjų nėra suinteresuota siekti taikos, o tai liudija neseniai įvykę mirtini raketų smūgiai civiliams Kyjive ir Vakarų Ukrainoje.
Indijos įgaliotinė Ruchira Kamboj (Rušira Kambodž) teigė, kad „viso pasaulio Pietūs patyrė didelę netiesioginę žalą“ dėl karo ir rezoliucija neįtraukė „neatidėliotinų klausimų“.
Bangladešo atstovai, aiškindami savo žingsnį pasmerkti Rusiją, taip pat pareiškė, kad tarptautinė bendruomenė turėtų pasipriešinti bet kokiam Izraelio bandymui aneksuoti okupuotą Palestinos teritoriją.
„Tvirtai tikime, kad JT Chartijos tikslų ir principų, susijusių su pagarba suverenitetui ir teritoriniam vientisumui bei taikiam visų ginčų sprendimui, turi būti visuotinai laikomasi visų, visur ir bet kokiomis aplinkybėmis“, – poziciją išsakė Bangladešo ambasadorius Muhammadas Abdulas Muhithas (Muhammadas Abdulas Muhitas).
