Pirmaisiais okupacijos mėnesiais daugiausia dėmesio buvo skiriama įmonių ir valstybinio turto nusavinimui, o dabar okupantai taikosi į ukrainiečių namus. Trejus su puse metų Maskva vykdė sistemingą konfiskacijos kampaniją, kurios pagrindinis tikslas – milijonų ukrainiečių, pabėgusių iš karo zonų, turtas, teigiama straipsnyje.

Namai, kurių nėra Rusijos žemės registruose, vadinami „bešeimininkiu turtu“, aiškina „Le Figaro“. Iš tikrųjų tai namai, priklausantys ukrainiečiams, kurie žuvo arba buvo priversti bėgti.

Kai turtas pripažįstamas bešeimininkiu, ukrainiečiai turi per 30 dienų asmeniškai atvykti į okupacinės „valdžios“ instituciją su rusišku pasu, kad išvengtų nusavinimo. Jei savininkas neatvyksta per tris mėnesius, turto nusavinimas įforminamas „teismo“ sprendimu.

Analizuodamas okupacinių „administracijų“ paskelbtus dokumentus, laikraštis nustatė, kad Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono srityse yra beveik 25 tūkst. namų, kuriuos Rusija laiko „bešeimininkiu turtu“, o tai reiškia, kad jie yra „konfiskuotini“. Šis skaičius yra mažesnis už tikrąjį – vien Kryme, okupuotame nuo 2014 m., JT užfiksavo 5 516 nekilnojamojo turto objektų, nusavintų per 10 metų.

Ekspertų skaičiavimais, okupuotose teritorijose nusavinta dešimtys tūkstančių namų ir butų.

„Tai liečia ne tik proukrainietiškai nusiteikusius gyventojus. Kiekvienas žmogus yra taikinys [...] Prisidengiant biurokratine „įforminimo“ procedūra, vykdomas plataus masto nusavinimas. Tai žiaurus, suplanuotas ir plačiai paplitęs procesas“, – sakė organizacijos „Eastern Human Rights“ direktorė Vera Jastrebova, kurios butą Debalcevėje užėmė Rusijos kariai.

Maskva pirmą kartą šią strategiją išbandė Kryme. Nuo 2014 m. ji išleido daugybę dekretų dėl nacionalizacijos, ekspropriacijos ir konfiskacijos, kurių kulminacija – 2020 m. kovo mėnesį paskelbtas Rusijos prezidento Vladimiro Putino dekretas, draudžiantis „užsieniečiams“ ten turėti turto. Užsieniečių savininkų skaičius 2024 m. sausį buvo nukritęs iki 5 500, palyginti su 13 859 ketveriais metais anksčiau.