Po virtinės niūrių ataskaitų, rodančių, jog žmonija ateinantį dešimtmetį privalo drastiškai sumažinti atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, kad būtų išvengta nevaldomo pasaulinio atšilimo, A. Guterresas susitikimo delegatams pareiškė: „Mes vis dar darome nepakankamai ir judame nepakankamai greitai.“

Kai kurios šalys, kurioms klimato kaita kelia didžiausią pavojų, tokios kaip Fidžis, Nigerija ir Nepalas, pirmadienį turės progą paraginti imtis skubių veiksmų ir konkrečiais planais paversti pažadus, duotus 2015 metų Paryžiaus susitarime.

Tačiau susitikimo šeimininkė Lenkija, labai priklausoma nuo anglių, stums savo darbotvarkę: ji siūlys „tik pereigą“ nuo iškastinio kuro, pasak kritikų, galinčią sudaryti sąlygas šaliai teršti atmosferą dar ne vieną dešimtmetį.

Be to, per forumą Lenkijoje didžiausioms pasaulio teršėjoms nėra atstovaujama aukščiausiu lygiu.

Paryžiaus susitarimu šalys sutiko pasaulio temperatūros didėjimą apriboti dydžiu, mažesniu nei 2 Celsijaus laipsniai, o jei įmanoma – mažiau nei 1,5 laipsnio.

Beveik 200 valstybių, pasirašiusių Paryžiaus susitarimą dėl klimato, pareigūnai šiame JT susitikime, kuris turi trukti iki gruodžio 14-osios, privalo galutinai suformuluoti, kaip šie tiksliai bus įgyvendinti praktiškai, nors mokslo duomenys rodo, kad klimato kaitos sparta smarkiai lenkia žmonijos atsaką.

Tarp labiausiai ginčijamų klausimų yra finansai.

Pagal Paryžiaus susitarimą turtingesnės šalys, istoriškai atsakingos už didžiausią taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis dalį, turėtų skirti lėšų, kuriomis besivystančios šalys galėtų pasinaudoti siekdamos „švaresnės“ ekonomikos.

Tačiau JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimas pasitraukti iš Paryžiaus susitarimo sumažino pažeidžiamų šalių pasitikėjimą – jos baiminasi, kad nepakaks pinigų padėti joms prisitaikyti prie planetos šiltėjimo.

Pažadėta 200 mlrd. dolerių

Pasaulio bankas pirmadienį paskelbė apie 200 mlrd. dolerių (175 mlrd. eurų) investicijas į veiksmus dėl klimato 2021–2025 metais. Tai didelė paspirtis „žaliosioms“ iniciatyvoms, bet ji turi būti paremta valstybių teikiamų finansavimu.

Susitikimo fonas vargu ar galėtų būti niūresnis: planetos temperatūra dabar yra padidėjusi vos 1 laipsniu, bet ją niokoja miškų gaisrai, nederlius, didžiulės sausros ir milžiniškos audros. Padėtį komplikuoja ir kylantis vandenynų lygis.

„Net ir matydami niokojamą klimato poveikį, keliantį sumaištį visame pasaulyje, vis tiek darome nepakankamai ir judame nepakankamai greitai, kad užkirstume kelią negrįžtamam ir katastrofiniam klimato sutrikdymui“, – sakė JT generalinis sekretorius.

JT ekspertų grupė spalio mėnesį paskelbė kol kas griežčiausią savo perspėjimą. Jei norima turėti bent menkiausią viltį iki šimtmečio pabaigos pasiekti tikslą dėl 1,5 Celsijaus laipsnio, iškastinio kuro lemiama tarša iki 2030 metų turi būti sumažinta perpus, sakoma ataskaitoje.

Lenkija yra tarp daugelio šalių, labai priklausomų nuo anglių, ir nori, kad šiame derybų rate būtų atspindėtas iškastinio kuro vaidmuo jos ekonomikoje.

Lenkija, kuri maždaug 80 proc. reikalingos energijos gauna iš anglių, pirmadienį pristatys deklaraciją, kurioje valstybės raginamos „pripažinti iššūkius, su kuriais pereidami nuo iškastinio kuro susiduria sektoriai, miestai ir regionai,... ir svarbą užtikrinti padorią ateitį pereigos paveiktiems darbuotojams“.

Mohamedas Adow (Mohamedas Adou) iš britų krikščioniškos labdaros organizacijos „Christian Aid“ sakė, jog turtingesnėms šalims reikia skirti pinigų, kad besivystančios šalys galėtų padaryti didelį šuolį atsinaujinančių energijos šaltinių link.

„Klampodamos purvinu vystymosi keliu, kurį pramynė turtingesnės šalys, besivystančios valstybės bus įstrigusios praeityje ir terš savo aplinką, tuo pačiu griaudamos pastangas apriboti pasaulinį šiltėjimą“, – sakė jis.

„Karta, kuri išdavė žmoniją“

Kai kurioms šalims jau dabar tenka adaptuotis prie klimato kaitos poveikio.

Praėjusių metų COP deryboms vadovavęs Fidžio premjeras Frankas Bainimarama (Frenkas Bainimarama) pabrėžė, jog išsivysčiusios valstybės privalo veikti dabar, kad būtų išvengta katastrofos.

„Arba, neduok Dieve, ignoruojame šiuos nepaneigiamus įrodymus ir tampame žmoniją išdavusia karta“, – sakė jis.

JT vadovas A. Guterresas paragino turtingesnes šalis skirti daugiau lėšų kovai su klimato kaita.

Pasak jo, išsivysčiusios valstybės turi „kolektyvinę atsakomybę padėti labiausiai pažeidžiamoms bendruomenėms ir šalims, tokioms kaip mažos salų valstybės ir mažiausiai išsivysčiusios šalys, paremiant adaptaciją ir atsparumą“.

Britų gamtininkas perspėjo dėl civilizacijos žlugimo

Garsus Didžiosios Britanijos gamtininkas Davidas Attenborough (Deividas Atenborou) pirmadienį pareiškė, kad žmonijos civilizacija gali žlugti, jeigu pasaulis nesiims veiksmų klimato kaitai pažaboti.

D. Attenborough, prisidėjęs kuriant daugybę dokumentinių filmų apie gamtą, pareiškė į Lenkijoje prasidėjusią JT klimato konferenciją susirinkusiems lyderiams, kad „šiuo metu susiduriame su žmogaus sukurta pasaulio masto katastrofa – didžiausiam per tūkstančius metų mums iškilusia grėsme“.

D. Attenborough paragino Katovicų mieste susirinkusius delegatus iki gruodžio 14 dienos pasiekti pažangą stengiantis įgyvendinti 2015 metų Paryžiaus klimato sutartį ir suplanuoti konkrečių kovos su planetos šiltėjimu priemonių.

92 metų gamtininkas pridūrė, kad „jeigu nesiimsime veiksmų, ne už kalnų bus mūsų civilizacijos griūtis ir didžiosios dalies gamtos pasaulio išnykimas.“