Šiuo pareiškimu ji nutraukė ištisus mėnesius skambėjusias spėliones dėl jos ketinimų.

„Baigiantis mano, kaip vyriausiosios komisarės, kadencijai, ši svarbi penkiasdešimtoji Tarybos sesija bus paskutinė, kurioje pasisakysiu“, – pradėdama keturias savaites truksiančią sesiją JT Žmogaus teisių tarybai sakė M. Bachelet.

70 metų buvusi Čilės prezidentė, kurios ketverių metų mandatas baigsis rugpjūčio pabaigoje, iki šiol nebuvo užsiminusi, ar sieks antros kadencijos.

Vyriausiasis žmogaus teisių komisaras paprastai susiduria su didžiuliu politiniu spaudimu iš viso pasaulio šalių, o beveik visi M. Bachelet pirmtakai vengė eiti pareigas daugiau nei vieną kadenciją, nors šiame poste jas galima dirbti dvi.

Dešimtys teisių gynimo grupių praėjusią savaitę paragino M. Bachelet atsistatydinti ir tvirtino, kad ji praėjusį mėnesį lankydamasi Kinijoje „legitimizavo“ Pekino „žiaurius nusikaltimus“.

Bendrą pareiškimą pasirašiusios grupės, tarp kurių yra ir tų pačių organizacijų nacionalinių bei vietos skyrių, taip pat ragino JT generalinį sekretorių Antonio Guterresą (Antoniju Guterišą) nesiūlyti M. Bachelet antros kadencijos.

Diskretiška diplomatija

Kai JT generalinis sekretorius A. Guterresas 2018 metais paskyrė M. Bachelet vyriausiąja žmogaus teisių komisare, buvo aišku, kad ji turėtų vengti aštrios savo pirmtako jordaniečio Zeido Ra'ado al Husseino (Zeido Raado Huseino), dažnai skelbusio pasipiktinimo pareiškimus, retorikos.

M. Bachelet, patyrusi kankinimų Augusto Pinocheto (Augusto Pinočeto) karinės diktatūros metais ir vėliau tapusi pirmąja moterimi, ėjusia Čilės prezidento pareigas, nuolat pabrėžė dialogo ir diskretiškos diplomatijos svarbą užtikrinant teises įvairiose šalyse.

Toks požiūris patiko ne visiems, ir ji sulaukė nemažai pasipriešinimo dėl savo santūrumo, ypač Kinijos klausimu.

Praėjusį mėnesį M. Bachelet surengė ilgai lauktą vizitą į šią šalį ir tapo pirmąją per 17 metų JT žmogaus teisių vadove, apsilankiusia Kinijoje.

M. Bachelet sulaukė daug kritikos dėl to, kad per šią ilgai planuotą kelionę nepakankamai griežtai pasisakė prieš Kinijos vykdomus pažeidimus. Vizito metu M. Bachelet lankėsi Kinijos vakariniame Sindziango regione, kur, kaip teigiama, yra sulaikyta per milijoną uigūrų ir kitų musulmoniškų mažumų atstovų, vykdoma prievartinė moterų sterilizacija, naudojamas prievartinis darbas.

JAV Kinijos veiksmus Sindziange vadina genocidu ir nusikaltimais žmoniškumui. Pekinas tokius kaltinimus įnirtingai neigia ir sako, kad jo vykdoma saugumo kampanija regione yra būtinas atsakas į ekstremizmą.

„Siekti dialogo“

Viešėdama Kinijoje M. Bachelet išreiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties šalyje, tačiau nevyriausybinės organizacijos tvirtino, kad ji padarė nepakankamai ir „legitimizavo Pekino bandymus nuslėpti savo nusikaltimus“.

Pirmadienį savo pareiškime Žmogaus teisių tarybai M. Bachelet pabrėžė, kad ji „išreiškė susirūpinimą dėl uigūrų ir kitų daugiausia musulmoniškų mažumų atstovų žmogaus teisių padėties Sindziange, įskaitant plataus masto savavališkus sulaikymus ir žiauraus elgesio atvejus“.

M. Bachelet, sulaukusi griežtos kritikos dėl to, kad iki šiol nepaskelbė ataskaitos apie žmogaus teisių padėtį Sindziange, sakė, kad ataskaita šiuo metu „atnaujinama“.

„Prieš paskelbimą ji bus pateikta vyriausybei, kad ji pateiktų faktinių pastabų“, – sakė komisarė.

Kartu M. Bachelet pasidžiaugė, kad pradėtas dialogas su Kinija. Ji nurodė, kad susitarta „rengti metinius aukšto rango pareigūnų susitikimus žmogaus teisių klausimais ir toliau keistis informacija „konkrečiais susirūpinimą keliančiais žmogaus teisių klausimais“.

„Dabar rengiame konkrečius veiksmus, kad susitarimai būtų įgyvendinti“, – sakė ji.

Apžvelgdama ilgą virtinę susirūpinimą keliančių žmogaus teisių problemų visame pasaulyje, M. Bachelet pirmadienį ragino Žmogaus teisių tarybą „toliau siekti dialogo“.

„Būkite pasirengę išklausyti kitą, suprasti jo požiūrį ir aktyviai ieškoti bendrų sąlyčio taškų“, – sakė ji.