Karinga retorika, grasinimai, provokacijos. Naujasis Šiaurės Korėjos lyderis tęsia pirmtakų elgesio tradicijas, bet ar jis ryšis žengti dar toliau?

Apgaulingas įspūdis

Kai Kim Jong-unas 2011 m. pabaigoje po tėvo mirties perėmė Šiaurės Korėjos vadovo postą, daugeliui atrodė, kad jis viską darys kitaip. Kim Jong-unas mėgavosi amerikietiško Mikės Pūkuotuko šou, atstatydino keletą senų partinių nomenklatūrininkų ir į svarbius postus paskyrė jaunų ekonomistų, kurie, bet kita ko, turėjo vilioti investuotojus.

Šiemet į Pchenjaną su "krepšinio diplomatijos" misija nuvyko JAV krepšinio žvaigždė Dennisas Rodmanas.

Bet pastarosiomis savaitėmis viskas apsivertė aukštyn kojomis ir iš Korėjos pusiasalio ėmė sklisti viena už kitą prastesnės naujienos. Pchenjanas nutraukė paskutinį karinį ryšio kanalą su Pietų kaimynais ir pareiškė, kad branduolinis karas gali prasidėti bet kurią akimirką. Naujasis šalies lyderis paskelbė raketinių pajėgų kovinę parengtį, pagrasino suvesti sąskaitas su Vašingtonu ir pozavo prie plakato, kuriame, kaip atrodė, buvo JAV miestų bombardavimo žemėlapis.

Kas nutiko Kim Jong-unui – ar jis pašėlo, ar pradėjo gudrų žaidimą?

Regione – nauji vadovai

Kim Jong-uno tėvas bei senelis irgi mėgdavo pilti žibalo į ugnį, naudodami blefą ir grasinimus kaip apsaugos priemonę, kad išlaikytų potencialius priešus toliau nuo savęs ir sustiprintų vidaus kontrolę. Bet tokios griežtos retorikos Pchenjanas nevartojo senokai, ką jau kalbėti apie tiesioginius grasinimus Vašingtonui nušluoti jo karines bazes ir smogti branduoliniu ginklu.

Be Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sugriežtintų sankcijų ir JAV bei Pietų Korėjos bendrų karo pratybų, ekspertai, apžvalgininkai įžvelgia ir kitokių priežasčių, kodėl jaunasis Šiaurės Korėjos lyderis būtent dabar, praėjus vos metams nuo jo atėjimo į valdžią, ėmėsi tokios karingos retorikos.

"Iš dalies tai vyksta dėl naujos vadovybės, – aiškino Korėjos ekspertė, Prancūzijos žurnalo "La Revue" apžvalgininkė Juliette Morillot. – Šiame regione visi vadovai nauji: pasikeitė valdžia Kinijoje, Pietų Korėjoje išrinkta nauja prezidentė, Japonijoje – naujas ministras pirmininkas. Todėl Kim Jong-unui svarbu aiškiai apibrėžti savo pozicijas."

J.Morillot taip pat atkreipė dėmesį, kad provokacijoms parinktas labai tinkamas metas – pavasaris, kai minimos Šiaurės Korėjos gyventojams svarbiausios datos. Vos metus prie valstybės vairo stovinčiam lyderiui tai palankus momentas mobilizuoti visuomenę ir sustiprinti tautos palaikymą.

Mėgdžioja senelį?

JAV užsienio ryšių tarybos ekspertas Scottas Snyderis mano, kad Kim Jong-unas bando mėgdžioti savo senelį Kim Il-sungą, kuris yra labiau garbinamas Šiaurės Korėjoje, nei prieš kiek daugiau nei metus šį pasaulį palikęs Kim Jong-ilas.

"Bet nepamirškime, kad nors Kim Il-sungas irgi atėjo į valdžią gana jaunas, jo pirmas veiksmas buvo karas su Pietų Korėja", – kalbėdamas JAV televizijai "NBC News" priminė ekspertas.

Nors visuomet egzistuoja tikimybė, kad kas nors apsiskaičiuos ir padėtis taps nevaldoma, Taftso universiteto profesorius Sung Youn-lee įsitikinęs, kad Kim Jong-unas toliau laikosi žaidimo taisyklių, kurias apibrėžė jo tėvas ir senelis.

"Šiaurės Korėja gerai išmano, kaip kariauti psichologinį karą. Ji didina įtampą, spausdama Seulą ir Vašingtoną, o kai gauna humanitarinę pagalbą ir nuolaidų, švelniną toną, – dėstė profesorius. – Nė vienas lyderis nenori tvarkytis su užsienio politikos krize, kurią sukeltų Šiaurės Korėja. Todėl yra impulsas mažinti įtampą. Šiaurės Korėja jau 20 metų sėkmingai žaidžia šį žaidimą – branduolinę diplomatiją ir net šantažą."

Vienos Korėjos niekas nenori?

2013-ieji turi simbolinę reikšmę, nes šiemet sukanka 60 metų paliaubų susitarimui, kuris užbaigė ginkluotą Korėjos konfliktą. Ir šia proga nutraukęs karštąją liniją su Seulu, Kim Jong-unas, anot Korėjos ekspertės J.Morillot, siekia protingai išnaudoti regione susiklosčiusį status quo.

"Kai kalbu apie status quo, turiu galvoje, jog iš tikrųjų niekas nesuinteresuotas tuo, kad dvi Korėjos susivienytų, – aiškino apžvalgininkė. – Pietų Korėja mato Vokietijos pavyzdį ir nenori, kad jos gyvenimo lygis kristų. Kinija nenori matyti prie savo durų suvienytos, demokratiškos ir branduolinį ginklą turinčios valstybės. Tokijui irgi nereikia antijaponiškų nuotaikų pagrindu susivienijusios Korėjos.

Kalbėdami apie Jungtines Valstijas nepamirškime, kad Kinijos karinė galia auga, todėl jos nenori atsisakyti savo avanpostų Okinavoje, Guame ir Pietų Korėjoje. Taigi Kim Jong-unas kursto visas šias nuotaikas ir išnaudoja status quo savotiškame tarptautiniame kortų lošime."

Konfliktas Korėjos pusiasalyje

Bandymai

Padėtis Korėjos pusiasalyje paaštrėjo po to, kai praėjusių metų gruodį Pchenjanas paleido palydovą į Žemės orbitą ir šiemet vasario 12-ąją atliko trečiąjį požeminį branduolinį bandymą. Branduolinės bombos bandymus komunistinė valstybė buvo atlikusi ir anksčiau – 2006 ir 2009 m.

Jungtinių Tautų sankcijos

Kovo pradžioje Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė dvi rezoliucijas, kurios sugriežtino sankcijas Šiaurės Korėjai. Nuo to laiko Pchenjanas kone kasdien svaidosi griežtais pareiškimas Pietų Korėjos ir JAV atžvilgiu. Pchenjanas įsitikinęs, kad šie "nusikalstami dokumentai", atimantys iš jo teisę taikiai tyrinėti kosmosą ir gintis, Saugumo Tarybai buvo primesti Vašingtono ir Seulo.

Karinės pratybos

Padėtį taip pat apsunkino stambios karinės pratybos Pietų Korėjos teritorijoje, kurios prasidėjo kovo 1 d. ir tęsis iki balandžio pabaigos. Šiose pratybose dalyvauja strateginiai bombonešiai B-52 ir B-2, galintys gabenti branduolinį ginklą. Pchenjanas atsisakė visų susitarimų su Seulu dėl nepuolimo ir nebranduolinių zonų, taip pat anuliavo 1953 m. liepos 27 d. paliaubų sutartį, kuri užbaigė trejus metus Korėjos pusiasalyje vykusį ginkluotą konfliktą, nors taikos sutartis niekada nebuvo pasirašyta.

Grasinimai Amerikai

Šiaurės Korėjos režimas praėjusią savaitę įsakė pasirengti smogti žemyninei JAV daliai, Havajams ir Guamui. Tiesa, ekspertai abejojo, kad Pchenjanas turi tarpžemyninę balistinę raketą, kuri galėtų smogti JAV žemyninei daliai. Havajai ir Guamas taip pat būtų nepasiekiami Šiaurės Korėjos vidutinio nuotolio raketoms, tačiau jos galėtų smogti JAV karinėms bazėms Pietų Korėjoje ir Japonijoje.

Branduolinis reaktorius

Antradienį Pchenjanas paskelbė iš naujo paleidžiantis Jongbjono branduolinį reaktorių, kuris buvo išjungtas 2007 m. Šiaurės Korėja Jongbjono reaktorių išjungė pagal šešių valstybių susitarimą dėl pagalbos mainais į nusiginklavimą. Kitų metų vasarą korėjiečiai sunaikino reaktoriaus aušinimo bokštą. Reaktorius buvo vienintelis plutonio šaltinis Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų programai. Šalyje likusių plutonio atsargų, kaip manoma, užtektų 4–8 bomboms. 2010 m. Šiaurės Korėja atskleidė, kad Jongbjone sodrina uraną, ir leido užsienio ekspertams apsilankyti ten esančiame objekte su centrifugomis. Pchenjanas tuo metu tvirtino, kad uranas sodrinamas tik mažu laipsniu, vien energetikos tikslais.

Svarbiausi faktai apie Šiaurės Korėją

Oficialus pavadinimas: Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika.

Sostinė: Pchenjanas.

Vadovai: pirmasis vadovas Kim Il-sungas. 1980 m. valdžią perėmė jo sūnus Kim Jong-ilas. 2011 m. po tėvo mirties valdžią perėmė Kim Jong-unas.

Politinė sistema: totalitarinis režimas.

Gyventojų skaičius: 24,5 mln.

Ekonomika

• Dydis: apie 40 mlrd. JAV dolerių.

• BVP vienam gyventojui: 1,8 tūkst. dolerių.

• Žemės ūkis – 23,2 proc., pramonė – 43,2 proc., paslaugos – 33,6 proc.

• Darbo jėga: 10 mln.

• Žemės ūkyje dirba 35 proc., pramonės ir paslaugų sektoriuje – 65 proc. šalies gyventojų.

• Nedarbo lygis: nėra duomenų.

Eksportas: daugiausia eksportuoja į Kiniją, Pietų Korėją ir Bangladešą.

Importas: daugiausia importuoja iš Kinijos, Pietų Korėjos ir Rusijos.

Skola: 12,5 mlrd. dolerių (2001 m. duomenimis).

Kariuomenė

• Struktūra: Šiaurės Korėjos liaudies armija; sausumos pajėgos; laivynas, oro pajėgos, viešosios tvarkos pajėgos.

• Karių skaičius: vyrų – 207 tūkst.; moterų: – 204 tūkst.

• Gyventojų, galinčių tarnauti kariuomenėje, skaičius: vyrų nuo 16 iki 49 metų – 6,5 mln.; moterų nuo 16 iki 49 metų – 6,4 mln.

• Išlaidos gynybai: nežinoma.