Iki žaidynių pradžios liko vos kelios savaitės. Ar įmanoma tiksliai įvertinti, kaip iškovota teisė rengti olimpines žaidynes iš tiesų paveikė Rio de Žaneirą, kuriame gyvena daugiau kaip 6 milijonų gyventojų?

Rio de Žaneiro valdžia ir Tarptautinis olimpinis komitetas teigia, kad žaidynės skatina ekonominę plėtrą ir gerina miesto įvaizdį visame pasaulyje. Tuo smarkiai abejoja socialiniai ir aplinkosaugos aktyvistai, kritiškai nusiteikę mokslininkai, opozicijos politikai ir iškeldinti gyventojai. Jų manymu, šios olimpinės žaidynės iš esmės yra žalingas ir destruktyvus renginys, kuris naudingas tik turtingiesiems. Tad ar tikrai ir skurdesni rajonai gauna naudos iš olimpinių žaidynių?

Vakarų zona

Nepaisant to, kad šiuolaikinių olimpinių žaidynių objektai pasklinda plačioje teritorijoje, Rio de Žaneiro žaidynės turi aiškų geografinį centrą, kuris yra Bara da Tijukos ir Žakarepagvos rajone miesto vakarinėje dalyje. Jokia kita miesto dalis nepasikeitė taip smarkiai.

Baros rajonas prieš 40 metų iš esmės buvo pelkynas ir plantacija, tačiau jau seniai tai yra sparčiausiai augantis Rio de Žaneiro rajonas, kuriame tarsi mėginama atkartoti Majamio viziją: platūs greitkeliai, didžiuliai prekybos centrai ir uždari gyvenamieji kvartalai. Olimpinės žaidynės labai paspartino šį plėtros procesą – viešojo ir privačiojo sektorių pinigai plūstelėjo į stadionų, kelių, vandens valymo įrenginių, elektros perdavimo linijų ir metro linijos statybas.

Vienas iš trijų didžiausių žemės savininkų šiame rajone Carlosas Carvalho daug investavo į kelis olimpinius projektus. Jis mano, kad olimpinės investicijos padėjo Baros rajono plėtrą paspartinti trisdešimčia metų.

„Sudėtingiausia plėtros plano dalis buvo paslaugų infrastruktūra, kurią olimpinės žaidynės kaip tik ir padėjo sukurti. Tai milijardo dolerių injekcija į miesto plėtrą“, – pernai verslininkas pasakojo „The Guardian“ žurnalistams.

Kiek prieštaringiau vertinamas C. Carvalho siekis į Barą galiausiai perkelti Rio de Žaneiro centrą, net jei dėl to prireiktų skurdesnius kvartalus iškelti į miesto pakraščius.

Uosto zona ir senasis miesto centras

Teigiama, kad nuo tada, kai Rio de Žaneiras iškovojo teisę surengti olimpines žaidynes, didžiausi pokyčiai visame mieste įvyko būtent uosto rajone, nepaisant to, kad tie pokyčiai yra susiję ne tiek su pačiomis žaidynėmis, kiek su pastangomis čia tarsi sukurti vitriną potencialiems investuotojams.

Šiame istoriniame rajone kažkada dominavo gremėzdiška estakada, kuri galiausiai buvo nugriauta 2014 m. Dabar čia jau įrengtas pėsčiųjų bulvaras, kuriame galima išlaipinti kruizinių laivų keleivius, taip pat pastatyta daug puikių muziejų ir įrengta lengvojo geležinkelio sistema, kuri galiausiai sujungs tarpmiestinę autobusų stotį, keltų terminalą ir vietos oro uostą.

2011 m. birželio mėn. plėtros įmonės, kurią miesto valdžia įkūrė projektui įgyvendinti, vadovas Alberto Silva apskaičiavo, kad viešojo ir privačiojo sektorių partneryste grindžiamas projektas Meu Porto Maravilha („Mano nuostabusis uostas“) iš viso kainuos 8 milijardus realų (2,21 mlrd. eurų). Šį grandiozinį planą numatytą įgyvendinti per 15 metų. Per praėjusius ketverius metus jau išleista apie 5 milijardai realų (1,39 mlrd. eurų).

Projektas įgyvendinamas septyniuose miesto rajonuose. Šešiasdešimtmetė Mercedes Guimaraes, kuri Gamboa rajone su pertraukomis gyvena nuo XX a. septintojo dešimtmečio vidurio, sako, kad dėl nepakankamo valdžios dėmesio ir reikalavimo išsaugoti istorinių pastatų fasadus rajonas nyko ištisus dešimtmečius.

„Kartais girdžiu, kaip žmonės, kurie čia negyvena, skundžiasi dėl pokyčių, – sako ji. – Žinoma, galėtų būti geriau, tačiau tie, kas praeityje neturėjo nieko, labai džiaugiasi vykstančiomis permainomis.“

Gvanabaros įlanka

Gvanabaros įlankos, kurioje bus įrengtos trys iš penkių olimpinių žaidinių buriavimo trasų, išvalymas buvo didžiausias įsipareigojimas, įtrauktas į 2009 m. miesto pateiktą paraišką rengti žaidynes. Tačiau ilgainiui didžiausia viltis tapo didžiausiu nusivylimu.

Stulbinamo grožio įlanka, kuri yra tarsi fonas daugumai įspūdingiausių Rio de Žaneiro vietų, iki šiol neatsiejama nuo baisios buitinių atliekų ir kitokių teršalų smarvės. Vienas iš taršos šaltinių – naftos chemijos įmonės, kurios yra Rio de Žaneiro ekonomikos pagrindas. Tačiau pagrindinė taršos priežastis, ypač arčiau buriavimo trasų, yra atliekos, plūstančios iš aplinkinių kvartalų, dauguma iš kurių atsirado dėl nevaldomos miesto drėkos.

Pietų zona

Iš pirmo žvilgsnio turtingoji Rio de Žaneiro pietų zona mažai pasikeitė. Tai rajonas, kuriame yra ne tik visame pasaulyje žinomi Kopakabanos ir Ipanemos paplūdimiai, bet ir Rosinjos lūšnynas, kuris dažnai vadinamas didžiausia favela Lotynų Amerikoje.

Nauja Rio de Žaneiro metro sistemos linija, kurią ketinama atidaryti prieš pat olimpines žaidynes, iš pradžių bus skirta žaidynių žiūrovams, keliaujantiems iš Ipanemos į Bara da Tijuką. 9,7 mlrd. realų (2,54 mlrd. eurų) kainavusi linija visuomenės reikmėms bus perduota rugsėjo mėnesį; tikimasi, kad ja kasdien naudosis 300 000 žmonių.

Nepaisant pradinės patruliavimo gyvenamuosiuose kvartaluose sėkmės, daugelis favelų gyventojų nusivylė pokyčiais, nes, jų manymu, pareigūnai veikia brutaliai.

Vietos valdžia kritikuojama už tai, kad ji nesugebėjo sukurti žadėtos komunalinės infrastruktūros, įskaitant vandentiekį, patikimą elektros tiekimo sistemą ir kanalizaciją.

Šiaurės zona

Nedaug olimpinių projektų susilaukė tokio entuziazmo tarp vietinių, kaip 2012 m. atidarytas 92 000 kvadratinių metrų parkas Parque Madureira.

Iš Anglijos Niukastlo miesto atgabenti milžiniški metaliniai olimpiniai žiedai dabar yra pastatyti šalia kitų parko traukos objektų, tokių kaip sambos scena, dirbtinis paplūdimys ir riedučių parkas.

Anksčiau sausringoje, chaotiškoje ir gana skurdžioje Rio de Žaneiro šiaurės zonoje žaliųjų erdvių beveik nebuvo.

„Šis parkas man labai patinka, – sako du vaikus auginanti 36 metų Greice Lopes. – Anksčiau tiesiog nebuvo kur išeiti su vaikais. Jei norite pasivaikščioti, susikaupti ar pasimelsti, tai – puiki vieta.“

Per žaidynes parkas taps viena iš trijų vietų, kuriose gyventojai olimpinius įvykius galės stebėti dideliuose ekranuose.

Nors parkas tapo daugelio vietos gyventojų mėgstama erdve, savivaldos atstovai pripažįsta, kad iš Vila das Tores favelos teko iškeldinti 771 šeimą, kad būtų galima kurti seniai planuotą parką, kainavusį 278 milijonus realų.

Parkas įkurtas tarp olimpinių objektų Deodoro rajone ir dviejų pagrindinių šiaurės zonos stadionų: Joao Havelange`o olimpinio stadiono, kuriame varžysis lengvaatlečiai, ir Marakanos stadiono, kuriame vyks žaidynių atidarymo bei uždarymo ceremonijos ir finaliniai olimpinio futbolo turnyro etapai.