Prisijungimas prie JAV vadovaujamo Aljanso reiškia didelius pokyčius tiek Švedijos gynybai, tiek geopolitinei galių pusiausvyrai regione.
Kodėl Švedija nusprendė prisijungti prie NATO?
XIX amžiaus pradžioje pasibaigus Napoleono karams, Švedija oficialiai ėmė laikytis neutralumo politikos.
Pasibaigus Šaltajam karui, neutralumo politika buvo pakeista karinio neprisijungimo principu.
Nors Švedija siuntė savo pajėgas į tarptautines taikos palaikymo misijas, ji daugiau kaip 200 metų nekariavo.
Paskutinis konfliktas, kuriame ji dalyvavo, buvo 1814 metų Švedijos ir Norvegijos karas.
Nepaisydama neutralumo Švedija vykdė aktyvią užsienio politiką, gindama žmogaus teises ir būdama didžiausia pagalbos teikėja vertinant vienam gyventojui tenkančią dalį. Kartais Švedija net būdavo pavadinama humanitarine supervalstybe.
Tačiau Švedija, nors ir nebūdama NATO narė, vis glaudžiau bendradarbiavo su Aljansu. 1994 metais ji prisijungė prie NATO programos „Partnerystė taikos labui”, o nuo 1997 metų dalyvauja Euroatlantinės partnerystės tarybos darbe.
Kita vertus, dauguma švedų ilgą laiką nepritarė visateisei narystei, o tarp socialdemokratų – didžiausios politinės partijos Švedijoje – tai buvo laikoma tabu.
Buvęs socialdemokratų gynybos ministras Peteris Hultqvistas (Pėteris Hultkvistas) 2021 metų rudenį netgi pareiškė galintis garantuoti, kad niekada nedalyvaus stojimo į NATO procese.
2022 metais, praėjus keliems mėnesiams po Rusijos invazijos į Ukrainą, visuomenės ir politinių partijų nuomonė smarkiai pasikeitė.
Didžioji dauguma Švedijos parlamento narių balsavo už tai, kad šalis kartu su Suomija 2022 metų gegužę pateiktų paraišką dėl narystės.
Kuo Švedija bus naudinga NATO?
Ilgą laiką Švedija laikėsi politikos, kad jai reikia stiprios kariuomenės neutralumui apsaugoti.
Tačiau pasibaigus Šaltajam karui šalis smarkiai sumažino savo išlaidas gynybai ir sutelkė dėmesį į taikos palaikymo operacijas visame pasaulyje.
Tradiciškai manome, kad esame maža valstybė, o tas, kas mus puola, yra daug didesnis.
1990 metais išlaidos gynybai sudarė 2,6 proc. BVP (bendrojo vidaus produkto), bet iki 2020-ųjų šis skaičius, anot vyriausybės, sumažėjo iki 1,2 procento.
Po 2014 metų Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos Švedijos išlaidos gynybai vėl pradėjo didėti.
2022 metų kovą, po Rusijos invazijos į Ukrainą, Švedija paskelbė vėl didinsianti išlaidas ir sieksianti, kad jos kuo greičiau sudarytų du procentus BVP.
2023 metų pabaigoje Švedijos vyriausybė pareiškė, kad 2024 metais karinės išlaidos viršys dviejų procentų ribą.
Švedijos kariuomenė turi apie 50 tūkst. karių, kurių maždaug pusę sudaro rezervistai.
Šalies karinėse oro pajėgos turi daugiau kaip 90 vietos gamybos naikintuvų „JAS 19 Gripen“, o Baltijos jūros laivynas apima kelias korvetes ir povandeninius laivus.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) sausį taip pat sakė, kad jo šalis yra pasirengusi prisidėti prie NATO pajėgų Latvijoje.
Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie NATO taip pat reiškia, kad Baltijos jūra tampa apsupta Aljanso narių. Kai kurie analitikai šią jūrą jau praminė NATO ežeru.
„Tai paskutinė NATO žemėlapio Šiaurės Europoje dėlionės dalis, dabar radusi savo vietą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Švedijos gynybos tyrimų instituto (FOI) analitikas Robertas Dalsjo (Robertas Dalšio).
Kokių pasekmių tai turės Švedijos gynybai?
Narystė NATO keičia kelis esminius aspektus.
„Švedija ilgą laiką dirbo vadovaudamasi prielaida: „Mes patys išspręsime užduotį“, – AFP sakė kitas FOI tyrėjas Janas Henningsonas (Janas Heningsonas).
„Dabar situacija keičiasi“, – pridūrė jis, aiškindamas, kad dabar gynyba turės būti vykdoma priklausant Aljansui.
„Dabar turėsime išmokti būti komandos žaidėjais. Turėsime prisitaikyti prie to, kad rengiamės ginti ne tik Švedijos, bet ir sąjungininkų teritoriją“, – pažymėjo R. Dalsjo.
Švedijai prisijungimas prie Aljanso taip pat keičia jos tradicinį požiūrį į galios santykius galimo konflikto atveju.
„Tradiciškai manome, kad esame maža valstybė, o tas, kas mus puola, yra daug didesnis“, – sakė J. Henningsonas.
Tačiau, pasak jo, kalbant apie ekonomiką ir demografiją, „NATO yra daug didesnė už Rusiją“.
„Mes nebesame Dovydas visais atžvilgiais“, – sakė J. Henningsonas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Švedijos kariuomenė neliko abejinga šiems pokyčiams.
„Tikimės, kad tai bus gana įspūdingos pajėgos, kurias sudarys bendra 32 šalių galia nuo Turkijos pietuose iki pat Svalbardo“, – gruodį laikraščiui „Dagens Nyheter“ sakė Švedijos kariuomenės vadas Jonny Lindforsas (Džonis Lindforsas).
Jis taip pat pridūrė, kad, jo nuomone, papildoma jėga sumažins konflikto kilimo riziką.