Kapas tapo priedanga

„NATO įtaria, kad Rusija šnipinėjimo tikslais naudoja pražuvusio kelto „Estonia“, kuris 1994 m. nuskendo Baltijos jūroje, nuolaužas. Pareigūnų teigimu, nuolaužos naudojamos kaip povandeninių operacijų treniruočių vieta ir kaip stebėjimo įrangos priedanga“, – teigiama portalo „The Insider“ straipsnyje „NATO įtaria, kad Rusija gali naudoti kelto „Estonia“ nuolaužas povandeniniam šnipinėjimui Baltijos jūroje“ (angl. „NATO suspects Russia may be using wreckage of the ferry „Estonia“ for underwater espionage in Baltic Sea“, 2025 10 27).

Pasak straipsnio autorių, Vokietijos žurnalistų iš WDR, NDR ir „Süddeutsche Zeitung“ bendro tyrimo duomenimis, šioje povandeninėje kapavietėje galėjo būti įrengti karyboje naudojami jutikliai, skirti įrašyti NATO laivų ir povandeninių laivų akustinius signalus, kaip antai variklių triukšmas ir kitos techninės charakteristikos.

Žurnalistai teigia, kad kelios NATO valstybės narės gavo informacijos, leidžiančios manyti, kad netoli nuolaužų vietos galėjo būti įrengta įranga, leidžianti tiksliai naviguoti povandeniniams robotams ir transporto priemonėms.

Didžiausia tikimybė, kad tai – povandeninės navigacijos švyturiai ir jutikliai, kuriuos galima panaudoti už GPS veikimo ribų esančiame gylyje, valdant povandenius laivus, dronus bei tyrinėjimų sistemas.

Kas atsitiko tą naktį?

„MS Estonia“ nuskendimas buvo viena didžiausių taikos meto jūrų tragedijų nuo to karto, kai pražuvo žymusis okeaninis laineris „RMS Titanic“ (1912 m. balandžio 14–15 d.), o kadangi viskas įvyko ne tik tragiškomis, bet ir gana paslaptingomis aplinkybėmis, išgyvenusieji bei žuvusiųjų artimieji dar ilgai bandė suvokti, kas gi išties atsitiko tą naktį.

Į savo paskutiniąją kelionę „MS Estonia“ išplaukė 1994 m. rugsėjo 27 d. vakarą, maždaug 19.15 val.

Tikėtasi, kad jau kitos dienos rytą šis laivas pasieks Švedijos sostinę.

Oras tą naktį buvo bjaurus, tačiau būdingas Baltijos jūrai (stiprus vėjas ir didelės bangos), ir 989 asmenis gabenęs „MS Estonia“ buvo modernus to meto laivas.

Dalis patalpų jame buvo skirta barams, restoranams ar naktiniams klubams.

Laive buvo ir kazino, baseinas bei kino salė.

Kitaip tariant, šiame laive bemaž viskas buvo pritaikyta tam, kad nuobodžiaujantiems keleiviams išvyka audringa jūra neprailgtų.

Atrodė, kad tai bus nieko neišskirianti kelionė, tačiau apie 1 val. nakties situacija radikaliai pasikeitė.

„Garsus trenksmas buvo pirmasis ženklas, kad nutiko kažkas negera. Pamenu, kaip lipau aukštyn ir pasiekiau į denį. Atsidūrusi ten, nebežinojau, ką toliau daryti, todėl įsikibau į turėklus, kuriuos tik galėjau pasiekti. Žvelgiant žemyn į juodą vandenį, viskas atrodė siurrealistiška“, – pasakojo išgyvenusioji Sara Hedrenius (portale international-maritime-rescue.org pateikiamas straipsnis „Blogas: S. Hedrenius – „MS Estonia“ katastrofos išgyvenimas ir atsparumo bei atsigavimo kelionė“ (angl. Blog: S. Hedrenius – Surviving the „MS Estonia“ disaster and the journey of resilience and recovery“).

Anot įvykio liudininkės, laivui apvirtus, ji ir dalis kitų, buvusių ant denio, perlipo per turėklus ir atsistojo ant laivo šono.

Tuo metu danguje švietė mėnulis, o pasak pačios S. Hedrenius ji dar niekada nebuvo taip išsigandusi.

„Kai kapitonas davė ženklą, žinojome, kad laikas palikti laivą. Nebuvo už ko laikytis, todėl pajudėjome vandens link ir leidome bangai mus nunešti į jūrą“, – pasakojo S. Hedrenius.

Tragedija apaugo gandais

Kaip ir daugybė kitų tragiškų bei paslaptingų įvykių, „MS Estonia“ laivo nuskendimas itin jaudino žmonių vaizduotę, tad ilgainiui pasklido keletas kino filmus bei grožinę literatūrą primenančių versijų dėl to, kas atsitiko tą naktį.

Pasklido kalbos, kad laive esą buvo slapta iš posovietinės Estijos į Švediją gabenta karinė įranga (ysi.com portalo straipsnis „Paslaptis Baltijos jūros dugne: bandant paaiškinti „MS Estonia“ nuskendimą 1994-aisiais“ (angl. „Mystery at the Bottom of the Baltic Sea: Searching for Answers to Explain the 1994 Sinking of the „MS Estonia“, 2023 03 09).

Anot oficialios versijos, apie 00.55 val. (1994 m. naktį iš rugsėjo 27 į 28 d.) dalis laivo keleivių išgirdo garsų trenksmą.

Maždaug 15 minučių vėliau atsilaisvino laivo priekiniai vartai ir dėl to į atvirus transporto priemonių denius ėmė plūsti vanduo.

„MS Estonia“ ėmė sparčiai svirti ant šono ir vos per 15 minučių pasiekė 60 laipsnių kampą bei pradėjo skęsti.

Visa tai esą įvyko dėl priekinių vartų mechaninio gedimo (portale maritime-executive.com pateikiamas straipsnis „Švedija užbaigė laivo „Estonia“ nuskendimo bylą“ (angl. „Sweden Closes Case of MV Estonia Sinking“, 2024 02 15).

„Tai mane retkarčiais persekioja. Kadangi tuo metu buvau labai jaunas, vos dvidešimties, po nelaimės jaučiausi neblogai tiek dvasine, tiek fizine prasme. Sapnai ir prisiminimai ėmė kankinti tik po dešimtmečio. Tada nebijojau mirties, mat buvo daug kitų reikalų. Tai ateina vėliau. Žmonės skirtingi. Sakoma, kad kai kurie keleiviai tiesiog liko savo kajutėse sėdėti ištikti šoko. O didesnioji dalis lipo per ką galėjo, bandydami išsigelbėti“, – pasakojo kitas tą naktį laive buvęs asmuo Jüris Vaskas (portalo news.postimees.ee interviu „Laivo „Estonia“ išgyvenusysis: „Nuolaužos nėra kapas“ (angl. „Estonia survivor: The wreck is not a grave“, 2021 09 28).

Kai kurie keleiviai tiesiog liko savo kajutėse sėdėti ištikti šoko. O didesnioji dalis lipo per ką tik galėjo, bandydami išsigelbėti.

Tą naktį laivu plaukė ir J. Vasko teta Valentina Toom.

Ji darbavosi „MS Estonia“ virtuvėje, tačiau J. Vaskas, duodamas interviu, prisipažino apie ją susimąstęs tik tada, kai jį ir dalį kitų keleivių ištraukė gelbėtojai.

„Jos kūnas priklauso jūrai“, – tvirtino tragedijos liudininkas.

Rusija susitarime nedalyvavo

Dauguma žuvusių arba dingusių be žinios asmenų buvo iš Švedijos ir Estijos (jų ir žuvo daugiausia), tačiau šiuo laivu tą naktį plaukė ir Latvijos, Rusijos, Suomijos, Norvegijos, Vokietijos, Danijos, Lietuvos, Maroko, Olandijos, Ukrainos, Jungtinės Karalystės, Baltarusijos, Kanados, Prancūzijos ir Nigerijos piliečiai.

Iš keturių tą naktį plaukusių Lietuvos piliečių išgyveno tik vienas.

Pasak anksčiau minėto „The Insider“ straipsnio, „MS Estonia“ nuolaužos guli jūros dugne maždaug 80 gylyje, apie 50 km į pietryčius nuo Suomijai priklausančios Uto salos.

Siekiant pagerbti aukų atminimą, Švedijos, Estijos ir Suomijos atstovai sudarė susitarimą, draudžiantį nardyti ar vykdyti kitą veiklą nuolaužas priglaudusioje teritorijoje (Nr. 32189. Suomija, Estija ir Švedija. Susitarimas dėl laivo „M/S Estonia“. Sudarytas Taline 1995 m. vasario 23 d. (angl. No. 32189. Finland, Estonia and Sweden. Agreement regarding the M/S Estonia. Signed at Tallinn on 23 February 1995).

Rusijos valdžia šiame susitarime (jo kopiją galima rasti portale treaties.un.org) nedalyvavo.