Nugriovus Berlyno sieną, buvusios komunistinės Vokietijos miestai ėmėsi renovacijos. Tokiuose kultūros centruose, kaip Veimaras, Leipcigas ir Vitenbergas, buvo restauruojami svarbiausi pastatai ir net ištisos gatvės. Tačiau daug šių miestų gyventojų vis tiek išsikraustė gyventi kitur.

Keliaujant po buvusią Rytų Vokietiją, galima pamatyti ne tik turtingą istoriją, gražų kraštovaizdį, bet ir apleistus pastatus, užmirštus reliktus.

Vokietijoje užaugęs rašytojas Jochenas Schmidtas sako vis besistebintis kontrastais savo šalyje. „Keliaudamas per rytinę šalies dalį kartais jautiesi taip, tarsi keliautum per dvi skirtingas valstybes – per dabartinę Vokietiją ir per tai, kas liko iš Rytų Vokietijos“, – sako rašytojas.

Anot J. Schmidto, tai yra kelionė prie vokiečių tautos šaknų.

Veimaro Bauhauzo universitete dėstantis Maxas Welchas Guerra, kalbėdamas apie sudėtingą XX amžiaus Rytų Vokietijos istoriją, teigia, kad labai svarbu priimti tam tikrą nesuderinamumą ir su juo susitaikyti. „Negalime išsirankioti to, ką norime prisiminti, ir to, ko nenorime. <...> Reikia pripažinti šiuos istorijos puslapius, atidžiai juos įvertinti ir nesistengti nurašyti“, – sako M. W. Guerra.