Įdomu, ką prie balsadėžių vakar svarstė neapsisprendę prancūzai? Matyt, ne vienam kilo klausimas, kas geriau atstovaus jų interesams? Tačiau tikrai būta ir tokių, kurie sau pasakė: "Kas jau kas, tik ne Nicolas Sarkozy."

Ką rinktis?

Regis, taip turėjo manyti tie prancūzai, kurie tikėjosi iš N.Sarkozy daugiau, nei šis padarė.

Arba tie, kurie baiminasi, kad aktyvumu, o ne pragmatiškumu garsėjantis prezidentas vėl imsis kokių nors avantiūrų.

Galiausiai N.Sarkozy vargu ar sulauks prasčiau gyvenančių prancūzų paramos.

"Turtuolis, kuriam rūpi tik jo turčiai draugai" – taip ne sykį vadintas N.Sarkozy, kuris prezidentavimą pradėjo vakarienėmis prabangiuose restoranuose, atostogomis jachtose ir vedybomis su supermanekene Carla Bruni.

François Hollande'as? Kodėl gi ne. Akiniuotas, švelnaus būdo, nuosaikus. Už tai jam net klijuota blankaus lyderio etiketė.

Tačiau F.Hollande'as leido suprasti, kad jis nebus marionetė, su kuriuo bus galima žaisti.

Per rinkimų kampaniją politikas net pareiškė, kad "finansų pasaulis" yra jo "priešas", o ES finansinio stabilumo paktas jo netenkina.

Aktyvus prieš nuosaikumą

Apklausos prieš antrąjį rinkimų turą gan ilgai buvo palankios būtent F.Hollande'ui, o ne N.Sarkozy.

O ir pirmasis prezidento rinkimų turas parodė, kad socialistas – bent jau viena koja Eliziejaus rūmuose.

F.Hollande'o karjera nebuvo kuo nors įspūdinga. Kopti karjeros laiptais partijoje politikas ėmė valdant vieninteliam Prancūzijos prezidentui socialistui François Mitterrand'ui.

Vėliau F.Hollande'as dirbo parlamente, buvo Socialistų partijos aktyvistas ir 11 metų jai vadovavo.

Tačiau jis niekuomet nebuvo užėmęs jokio aukšto posto vyriausybėje.

Nenuostabu, kad F.Hollande'o šuolis į prezidento rinkimų traukinį stebino daugelį.

Praėjusių metų spalį jis buvo išrinktas partijos kandidatu. Partijos kandidato rinkimai net priminė JAV tradiciją. Čia keli partijos kandidatai varžosi, kuris iš jų – priimtiniausias.

F.Hollande'as pasirodė kaip nuosaiki ir vienijanti figūra.

Asmeniniame gyvenime tiek N.Sarkozy, tiek F.Hollande'as turi bendrų bruožų. Abu išsiskyrė su savo žmonomis ir dabar gyvena su naujomis partnerėmis.

N.Sarkozy po rinkimų išsiskyrė su žmona Cécilia, o F.Hollande'as po tų pačių rinkimų išsiskyrė su Ségolène Royal, kuri metė iššūkį N.Sarkozy. Abu delsė skirtis, kol nesibaigs rinkimai.

Dabartinė F.Hollande'o žmona – žurnalistė Valérie Trierweiler.

Ne sykį bulvarinėje žiniasklaidoje rašyta, kad būtent ji sugebėjo F.Hollande'ą iš pilko politiko paversti patraukliu kandidatu.

Moteris paskatino jį ne tik numesti 10 kg svorio, įsigyti akinius plonesniais rėmeliais, bet ir nešioti stilingą kostiumą.

Pasiekimai ir nuopuoliai

Nors N.Sarkozy po rinkimų buvo vienas populiariausių Prancūzijos lyderių po generolo Charles'io de Gaulle'io, jo populiarumas išblėso.

N.Sarkozy reitingams smogė neištesėti pažadai. Be to, daugeliui prancūzų įgriso pernelyg aktyvus ir net agresyvus N.Sarkozy vadovavimo stilius.

Tiesa, N.Sarkozy rėmėjai sako, kad dažnai neįvertinama tai, ką prezidentas vis dėlto nuveikė.

Pasak jų, būtent N.Sarkozy sugebėjo prastumti nepopuliarų pensinio amžiaus padidinimo nuo 60 iki 62 metų klausimą ir priemonę universitetų nepriklausomybei užtikrinti.

N.Sarkozy taip pat suvaidino reikšmingą vaidmenį tarptautinėje arenoje.

Jis padėjo sureguliuoti Gruzijos krizę, vadovavo NATO intervencijai, kuri padėjo Libijos sukilėliams nuversti Muammarą al Gaddafi.

Tiesa, svarbiausias N.Sarkozy darbas – euro zonos krizė. Jis sugebėjo išvengti Prancūzijos bankų žlugimo, be to, daugelis ekspertų sutinka, kad Prancūzijos ekonomikos rodikliai – kur kas geresni nei kaimynių Ispanijos ar Italijos.

N.Sarkozy į Prancūzijos istoriją jau įrašytas kaip pirmąsyk pirmojo turo nelaimėjęs kandidatas, einantis pareigas.

Jei nepasiseks rinkimuose, N.Sarkozy bus antras neperrinktas šalies vadovas po to, kai Valéry Giscard'o d'Estaing'o nebuvo perrinktas 1981 m.