Pereiti į pagrindinį turinį

Kankino gerų tikslų vedami

2010-11-27 23:59

Paplitusi nuomonė, kad viduramžiais su kaliniais buvo elgiamasi tik sadistiškai, nėra visiškai teisinga. Kankinimai tebuvo priemonė išgelbėti nusikaltėlio sielą ir padėti patekti jam į dangų, rašo vokiečių žurnalas "Der Spiegel".

Kiekvienos dienos dalis

Peteris Nirschas visais laikais daugelio būtų palaikytas monstru. Jis keliavo per Pietų Vokietiją ir žudė nėščias moteris – perrėždavo joms pilvą ir ištraukdavo dar negimusį kūdikį. P.Nirschas paskerdė daugiau nei 500 žmonių, kai jį 1581 m. rugsėjį Niurnberge pagavo.

Teismo sprendimas serijiniam žudikui buvo žiaurus. Iš pradžių jis buvo kankinamas, o tada ant žaizdų buvo pilamas karštas aliejus. P.Nirschas buvo pririštas prie stovo, jam sulaužytos rankos ir kojos. Galiausiai maniakas buvo ketvirčiuotas.

Visi, kurie vykdė tokius nusikaltimus kaip ir P.Nirschas, viduramžių Vokietijoje sulaukdavo panašios ilgos bausmės.

Tuomečiai teisėsaugos pareigūnai kankindavo įtariamuosius iki raudonumo įkaitintais geležimis arba virdavo juos gyvus vandenyje.

"Nežmoniški nuosprendžiai buvo neatsiejama kiekvienos dienos dalis", – teigia Wolfgangas Schildas, teisės istorikas iš Vakarų Vokietijoje esančio Bylefeldo miesto.

Kančia – išsigelbėjimas

Dar daugiau, jo neseniai išleistoje knygoje rekomenduojama naujai pažvelgti į vadinamųjų tamsiųjų amžių teisingumą. "Palikus visą smurtą nuošalyje, tų dienų baudžiamųjų įstatymų tikslas buvo nuteistojo nusikaltėlio kančia", – tvirtina autorius.

Naujas žvilgsnis į šaltinius, tokius kaip įstatymų knygos ar pamfletai, privertė W.Schildą peržiūrėti nusistovėjusią nuomonę apie praeitį. Daugelis tų laikų aprašymų yra iškraipyti ir perdėti, kad parodytų viduramžių tamsumą ir autorių gyvenamojo meto gerąją pusę, įsitikinęs ekspertas.

Pavyzdžiui, renesanso poetas Petrarka sukūrė visą išgalvotų kraštutinumų aprašymą. Jis kalbėjo apie "bronzinį bulių" – gyvulio formos tuščiavidurę metalo formą, po kuria buvo uždegamas laužas, o į ją įkišamas žmogus iškepti – bet tokio dalyko viduramžiais nebuvo.

Tuomet budeliai nebuvo tokie sadistai. Atvirkščiai, jie dėl bendros gerovės siekė nuraminti "supykdytą Dievą".

"Krikščioniškoji valdžia skirdavo siaubingas bausmes nusikaltėliams, kad jie galėtų tikėtis pomirtinio gyvenimo, – teigė W.Schildas. Tuo metu dominavusiu požiūriu, tik kai nepaklusnus kūnas sutramdomas, siela išsivaduoja ir yra pasiruošusi susitikti su Dievu.

Viskas pagal įstatymus

Tikėjimas, kad fizinis skausmas suteikia skaistumą, viduramžiais buvo visuotinai paplitęs. Daugelis nuteistų nusikaltėlių net savanoriškai ryždavosi būti kankinami, kad parodytų savo dorumą arba užsitikrintų vietą pomirtiniame pasaulyje. Tačiau jie nebuvo aklai mušami ar jiems laužomi kaulai. Pagal 1532 m. Šventosios Romos imperatoriaus Čarlzo V baudžiamąjį įstatymyną kankinimų galėjo būti griebiamasi tik gavus leidimą iš "gero ir argumentais besivadovaujančio teisėjo".

Budeliai, kurie dabar atrodo kaip sadistai, griežtai vadovavosi teisėjų nurodymais. Kaltinamasis nuosprendis turėjo remtis pagal taisykles surinktais ir pateiktais įkalčiais. 1436 m. parašytas seniausias Vokietijos teisynas "Klagspiegel" teigė, kad įtariamojo kaltė turi būti tokia aiški, kaip vidurdienis.

Viduramžių bausmių vykdytojams nepakakdavo vien netiesioginių įrodymų. Tiesa, dažnai prisipažinimas būdavo ištraukiamas pasitelkiant visas įmanomas priemones, tarp jų – skausmingą kūno tempimą.

Taip pat naudoti psichologiniai triukai gauti informacijai. Vienas jų – nužudytojo žaizdų bučiavimas, remiantis principu "su Dievo noru žudikas bus atskleistas", t. y. įtariamasis esą pasibjaurės savo veiksmų padariniais ir palūžęs prisipažins.

"Apibendrinant galima tvirtinti, kad tuo metu gyvenę žmonės nevertino mirties bausmės taip kaip dabar. Jie daugiau galvojo apie šio gyvenimo nuodėmingumą, ir todėl nesmerkė kankinimų", – teigė teisės mokslininkas W.Schildas.

Todėl žmonės, kurie stebėdavo bausmės vykdymą, piktindavosi ne žiaurumu, o nevykusių budelių darbu, jei jie nepriversdavo nuteistojo kentėti. Pavyzdžiui, 1575 m. vienas šveicarų budelis buvo negyvai užmėtytas akmenimis, nes jis svyravo nukirsdinti tris nusikaltėlius.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų