Dangstydamasis krikščionybės vardu, Viešpaties pasipriešinimo armijos (VPA) vadeiva Josephas Kony nužudė tūkstančius afrikiečių. JAV žurnalo "Newsweek" korespondentas stebėjo, kaip vyksta vieno baisiausių Afrikos žudikų medžioklė.

Džiunglėse ieško pėdsakų

Majoras Richardas Kidega skynėsi kelią per medžių ir dygliuotų krūmų tankumyną ir staiga sustingo. Priekyje žygiavęs jaunas Ugandos kareivis iškėlė suspaustą kumštį – tai ženklas sustoti. Pakėlę automatus AK-47, R.Kidega ir jo vyrai tyliai šukavo džiungles ieškodami menkiausių priešo žymių, tokių kaip švieži kojų pėdsakai arba sutrypti krūmai. Priekyje jie pamatė vijoklinius augalus, slepiančius įėjimą į urvą. Tai būtų puiki vieta pasalai.

"Tokiose vietose mėgsta slėptis VPA sukilėliai", – tarė R.Kidega. VPA lyderio J.Kony medžioklė lėtai pajudėjo toliau.

Centrinės Afrikos Respublikos nesvetingos džiunglės yra sukilėlių paieškos epicentras. Kiekvieną dieną Ugandos kareiviai, padedami JAV specialiųjų pajėgų, šukuoja miškus, ieškodami vieno sunkiausiai pagaunamų šiuolaikinės istorijos nusikaltėlių, kuris pagrobė tūkstančius vaikų, berniukus pavertė kariais, o mergaites – sekso vergėmis. Skaičiuojama, kad VPA nužudė maždaug 70 tūkst. civilių, pagrobė 40 tūkst. vaikų ir išvijo iš namų šimtus tūkstančių gyventojų keturiose valstybėse.

"Jo dienos suskaičiuotos"

Judėjimas, kuris dabar nusirito iki skerdynių, prievartavimų ir netgi kanibalizmo, atsirado 1986 m. kaip visuomenės maištas prieš Ugandos prezidentą Yoweri Museveni. Iš pradžių daugelis Šiaurės Ugandoje palaikė protestą prieš vadovą, kurio armija negailestingai persekiojo šioje valstybės dalyje gyvenančią ačiolių tautą. Bet vėliau maištas išsikvėpė, J.Kony pradėjo kaltinti savo žmones, kad nusigręžė nuo Dievo, ir bausti juos nupjaudamas lūpas, nosis arba ausis. J.Kony ir jo padėjėjai versdavo pagrobtus vaikus žudyti savo šeimas, kad jie taptų ištikimi. Tuos, kurie nepaklusdavo, sukilėliai patys nužudydavo.

J.Kony medžioklė, žinoma kaip operacija "Žaibuojantis griaustinis", vyksta keturiose šalyse. Joje dalyvauja keli šimtai karių, iš jų bent 100 – amerikiečiai. Maištininkų vadeiva patraukė tarptautinės bendruomenės dėmesį po to, kai JAV nevyriausybinė organizacija "Nematomi vaikai" parodė jį 30-ies minučių vaizdo įraše, kuris buvo paskelbtas portale "Youtube" ir peržiūrėtas 87,5 mln. kartų. Filmas sukėlė pasipiktinimą ir atnaujino raginimus žiaurumų vykdytojus patraukti atsakomybėn.

Jeigu bus sučiuptas gyvas, J.Kony stos prieš Tarptautinį baudžiamąjį teismą. Ši institucija 2005 m. pateikė jam ir dar dviem VPA vadeivoms kaltinimus nusikaltimais žmonijai. Po trejų metų, 2008 m. Kalėdų dieną, J.Kony ir jo kariai surengė keršto skerdynes Kongo Garambos nacionaliniame parke. Sukilėliai mušė ir pjovė civilius, degino jų kaimus.

Nuo to laiko J.Kony liko nematomas, ir jo paieškos kartais panašėja į vaiduoklio medžioklę. Bet operacijai "Žaibuojantis griaustinis" vadovaujantis pulkininkas Josephas Balikuddembe ryžtingai nusiteikęs jį sučiupti.

"Jis gali visą laiką slapstytis, bet negali visiškai išnykti. Jo laikas ateis. Jo dienos suskaičiuotos", – kalbėjo pulkininkas.

Išniekino Dievo įsakymus

J.Kony iškilo ankstyvaisiais prezidento Y.Museveni režimo metais, kai dešimtys Ugandos ginkluotų grupuočių kovojo tarpusavyje dėl įtakos. Viena garsiausių sukilėlių tuomet buvo moteris Alice Lakwena, Šventosios Dvasios judėjimo lyderė. Ji teigė galinti valdyti dvasių pasaulį ir įtikino tūkstančius sekėjų, kad jie yra atsparūs kulkoms. Y.Museveni galiausiai ištrėmė A.Lakweną, o jos vietą užėmė J.Kony, kuris netgi apsirengdavo moteriškais drabužiais. Jis nusivedė ištikimų kareivių armiją į miškus.

J.Kony buvo ramus vaikas ir nemėgo muštis. Jo tėvas bažnyčioje skaitė katekizmą. Bet 1987 m. jo šalininkų armija peraugo visas kitas ginkluotas grupuotes, o dar per ketvirtį amžiaus jis išniekino dešimt Dievo įsakymų, kuriais, kaip pats teigia, remiasi vadovaudamas VPA.

Nors manoma, kad J.Kony turi tik kelis šimtus karių, išsibarsčiusių plačioje teritorijoje, jie sugebėjo pasėti užmirštame Afrikos kampelyje mirtį ir baimę.

Žudyk, arba būsi nužudytas

Jas savo akimis matė ir patyrė aštuonmetis Fosteris Mizeredi, pagrobtas kartu su seserimi per sukilėlių reidą pernai jų gimtajame kaime Konge. Po kelių savaičių VPA vadai liepė jam ir kitiems pagrobtiems vaikams lazdomis mirtinai sumušti vyrą. Pastarasis prasikalto tuo, kad kalbėjo azandžių, o ne J.Kony gimtąja ačiolių kalba.

"Visi buvome priversti dalyvauti. Ir man teko jį mušti", – pasakojo F.Mizeredi.

Berniukas šiemet pabėgo nuo sukilėlių, bet prieš tai dar matė, kaip jie nužudė vyrą, kuris nepajėgė panešti krovinio, ir moterį, prisipažinusią, kad yra ragana.

"Jie liepdavo nužudyti žmogų, o jeigu atsisakydavai – nužudydavo tave", – ašarodamas pasakojo berniukas.

Persekioja nuolat

Per sausąjį sezoną, nuo lapkričio iki balandžio, Vidurio Afrikoje trūksta vandens ir maisto. VPA sukilėliai kasinėja laukinius batatus ir renka uogas. Kai randa vandens, sutrina nuodingą medžio žievę į miltus ir merkia šį mišinį į vandenį, nuodydami ir gaudydami žuvis. Žaizdas jie tvarsto medžių lapais.

Sukilėliai medžioja antilopes, šernus, bizonus, o jeigu turi galimybę apsistoti ilgesniam laikui, augina pasėlius.

Ugandos ir JAV kariai mano, kad jeigu J.Kony ir jo kariai randa vietą pavalgyti, atsigerti ir pernakvoti, jie anksčiau ar vėliau į ją grįš. Bet majoras R.Kidega neketina leisti jiems apsistoti.

Jo vyrai pripratę prie ilgų kelionių per džiungles, amerikiečių GPS technologija padeda jiems nenuklysti toli nuo vandens šaltinių.

R.Kidega pats buvo pagrobtas sukilėlių keturis kartus. Tris kartus jį paleido, o ketvirtą jis pabėgo pats. Sukilėliai nužudė jo tėvą ir dėdę. Užaugęs 1989 m. vaikinas stojo į armiją ir nuo to laiko kovoja su J.Kony.

"Aš netekau artimųjų. Jie tiesiog žudo savo žmones, – teigė R.Kidega. – Jeigu paliksime jį čia, jis surinks daugiau žmonių ir grįš. Tai ne tik mūsų, bet ir viso pasaulio problema."