Katalikų Bažnyčia antradienį paminėjo popiežiaus Benedikto XVI atsistatydinimo – pirmojo nuo viduramžių - pirmąsias metines, Vatikano darbuotojams ginant jo neramų, aštuonerius metus trukusį popiežiavimą.

„Šiandien aš prašau jūsų prisidėti prie mano maldos už Jo Šventenybę Benediktą XVI, didelės drąsos ir kuklumo žmogų“, - „Twitter“ paragino jo įpėdinis popiežius Pranciškus.

Vatikano atstovas tėvas Federico Lombardi (Federikas Lombardis) prisidėjo prie pagarbos Benediktui pareiškimų ir sakė, kad jo atsistatydinimas 2013 metų vasario 11 dieną buvo „didis valdymo aktas, paveikęs Bažnyčios gyvenimą“.

Tas reikšmingas Benedikto sprendimas vertinamas kaip precedentas būsimiems 1,2 mlrd. pasaulio katalikų lyderiams, nors ekspertai sako, kad popiežių atsistatydinimai neturėtų tapti įprastu dalyku.

Jokių ceremonijų antradieniui Vatikane neplanuojama ir tai atitinka diskretiškumą, kurį pademonstravo vokiečių tautybės popiežius emeritas, po atsistatydinimo ramiai gyvenantis buvusiame vienuolyne už Vatikano sienų.

Vatikanas surengė Josepho Ratzingerio (Jozefo Racingerio) „išminties“ ir „didybės“ pagyrimo kampaniją, nors plačioji publika jį jau beveik pamiršo, o jo atvaizdą ant Vatikane pardavinėjamų suvenyrų pakeitė Pranciškaus ir Jono Pauliaus II atvaizdai.

„Po jo akto pamatėme tikrąjį Benedikto XVI veidą: meilę, gerumą“, - pranešė Vatikano radijas.

Tačiau Benedikto XVI popiežiavimas nebuvo populiarus, jį lydėjo Bažnyčios skandalai, įskaitant pareiškimų apie kunigų vykdytą lytinį vaikų išnaudojimą bangą, komunikavimo klaidas ir virtinę žalos padariusių nutekinimų, kurie atskleidė Vatikano intrigas.

„Keista, bet jis niekada taip nedalyvavo scenoje, kaip (dalyvauja) po savo atsistatydinimo. Neteisingas „pancerkardinolo“ įvaizdis buvo ištrintas“, - anksčiau AFP sakė prancūzų kardinolas Paulis Poupard'as (Polis Puparas).

Pasak jo, „visi“ Vatikane dabar priprato prie naujovės turėti popiežių ir popiežių emeritą, nors anksčiau buvo nuogąstaujama, kad tai gali kelti painiavą tarp tikinčiųjų.

Vatikano ekspertas Marco Tosatti (Markas Tosatis) sakė, kad žiniasklaida „nepakankamai vertino“ Benedikto vaidmenį apvalant Bažnyčią nuo silpnų ar nesugebančių dvasininkų.

Pasak M.Tosatti, Benediktas stengėsi išgyvendinti išnaudojimą, dvasininkų karjerizmą bei nenuoseklumą ir parengė sąlygas Pranciškui su jo „švelnumo revoliucija“.

M.Tosatti tvirtina, kad Benedikto popiežiavimas didele dalimi sudarė sąlygas Bažnyčiai „kvėpuoti“ po ilgo, 27 metus trukusio velionio popiežiaus Jono Pauliaus II vadovavimo.

Naujoje knygoje „Žmogus, kuris nenorėjo būti popiežiumi“ (L’homme qui ne voulait pas etre pape), kuri ką tik buvo išleista Prancūzijoje, Vatikano ekspertas Nicolas Diat (Nikola Dija) Benediktą vaizduoja kaip kuklų, bet reiklų popiežių, kurį išdavė jo aplinkos žmonės.

„Jeigu ir yra popiežius, kuris susidūrė su vidutinybe, su niekingu elgesiu ir su kerštingumu Bažnyčioje ir už jos ribų, tai tikrai yra Benediktas XVI“, - rašo N.Diat.

Jis sako, kad kai kurie kardinolai niekada nepriėmė jo popiežiavimo, laikė jį tik pereiga ir daug metų rezgė prieš Benediktą sąmokslus.

Italų kardinolas Tarcisio Bertone (Tarčizijus Bertonė), kuris Benedikto laikais buvo Vatikano valstybės sekretorius, tapo sąmokslininkų taikiniu ir buvo griežtai kritikuojamas dėl diplomatinių nesėkmių bei įsivaizduojamų neteisingų sprendimų.

T.Bertone, kuris Vatikano „premjero“ poste jau yra pakeistas, teisino savo darbą ir apkaltino „angis“ susibūrus prieš jį.

Dienraščiui „Il Giornale“ jis sakė: „Benediktas XVI savo sprendimą priėmė prieš kurį laiką. Jis apie tai su manimi kalbėjosi 2012 metų viduryje. Jis jautė savo amžiaus naštą“.