Dar visai neseniai Ispaniją drebino baskų separatistai, kurie už savo regiono laisvę kovojo su ginklu rankoje. Dabar krutėti ėmėsi katalonai. Stipriausio Ispanijos regiono Katalonijos gyventojai piktinasi, kad regionas skendi skolose, nes jį nuolat melžia centrinė valdžia.

Katalonai išnaudojami?

Praėjusią savaitę tūkstančiai žmonių Katalonijos regiono sostinės Barselonos gatvėse reikalavo atsiskyrimo nuo krizės prislėgtos Ispanijos. Esminis katalonų reikalavimas – laisvai tvarkyti savo regiono ekonomiką.

Katalonija – ekonomiškai stipriausias Ispanijos regionas. Regione gyvena apie 15 proc. visų Ispanijos gyventojų, ekonomika sudaro apie penktadalį Ispanijos ūkio.

Tačiau šiuo metu jis skendi milžiniškose skolose, kurios siekia net 40 mlrd. eurų, o tai prilygsta penktadaliui Katalonijos bendrojo vidaus produkto (BVP).

Siekdamas nebankrutuoti Katalonijos regionas centrinės vadžios Madride ne per seniausiai prašė 5 mlrd. eurų injekcijos. Katalonai pareiškė, kad Madridas turi grąžinti jiems jų pinigus, nes kasmet regionas sumoka centrinei valdžiai 12 mlrd. eurų daugiau mokesčių nei gauna mainais, tad regiono biudžeto deficitas kasmet siekia po 7–8 mlrd. eurų.

Pasak Katalonijos nacionalinės koalicijos, regionas kasmet sumoka Madridui po 16 mlrd. eurų mokesčių, o tai sudaro apie 8 proc. Katalonijos BVP.

Todėl katalonų valdžia pareikalavo, kad Madridas su Katalonija ir kaimyne Baskija sudarytų naujas sutartis, pagal kurias regionai galėtų patys rinkti mokesčius ir leisti su tuo susijusius įstatymus.

Tūkstantinis mitingas

Nepriklausomybės idėjos tarp katalonų – gajos. Šių metų vasarą atlikta apklausa parodė, kad net 51,1 proc. katalonų pritaria nepriklausomybei, nors 2001 m. tokių žmonių buvo tik 36 proc.

Tačiau ispanų nuotaikos kiek kitokios. Net 77 proc. visų ispanų nelinkę pritarti Katalonijos nepriklausomybei. Maža to, 86 proc. ispanų mano, kad Madridas, jei suteiks regionui finansinę pagalbą, turi kontroliuoti ir katalonų sąskaitas.

Per demonstraciją už nepriklausomybę ir taip sausakimšos Barselonos gatvės nusidažė tradicinėmis katalonų geltona ir raudona spalvomis. Pasak policijos, demonstracijoje dalyvavo nuo 600 tūkst. iki 1,5 mln. žmonių.

Kai kurie jų laikė plakatus su užrašais: "Ne ketvirtajam Reichui", "Ne Europai", "Nepriklausomybę tuojau pat".

Protesto akciją organizavo Katalonijos nacionalinė asamblėja (KNA). KNA pasisako už regiono nepriklausomybę nuo Madrido, o jos šūkis – "Katalonija – naujoji Europos valstybė".

KNA ir kitos Katalonijos nepriklausomybę palaikančios organizacijos kasmet rugsėjo 11-ąją organizuoja Katalonijos nacionalinės dienos (la Diada) minėjimą. Tačiau jis niekuomet nebuvo toks gausus kaip šiais metais. Nenuostabu, nes šiais metais separatistai sulaukė ir vietos valdžios paramos.

Katalonai iki šiol pyksta ant centrinės valdžios, kad 2010 m. Ispanijos konstitucinis teismas atmetė regiono prašymą leisti Katalonijai pakoreguoti autonominio regiono statusą.

"Daugelis katalonų suvokė, kad nepriklausomybė – vienintelė išeitis, – sakė Carme Forcadell, KNA separatistų judėjimo prezidentė. – Mes duodame Ispanijai labai daug, o mainais gauname labai mažai, o tūkstančiai katalonų kasdien galvoja, kaip sudurti galą su galu."

Finansinė ir ekonominė duobė

Pasaulinė finansų bei ekonomikos krizė smogė ir Katalonijai. Regione, beje, kaip ir visoje Ispanijoje, nedarbo lygis viršija rekordus. Jis siekia apie 22 proc., tiesa, Ispanijoje – 24 proc.

Katalonijos valdžiai teko įgyvendinti skausmingas reformas, todėl vietos žmonės piktinasi Madrido politika vienodai gelbėti visus regionus.

"Ispanija nesielgia su mumis sąžiningai, ypač kalbant apie ekonominius santykius, – pabrėžė Jesusas, maždaug 40 metų policijos pareigūnas, dalyvavęs protesto akcijoje su savo žmona. – Šalies ekonomikos lokomotyvas – Katalonija – negali gauti mažiau lėšų, nei tie regionai, kurie nieko negamina."

Joanas, komunikacijos vadybininkas piktinosi, kad "daug kabama apie nepriklausomybės žalą, tačiau labai mažai kas kalba apie naudą".

"Ispanija skęsta, o mes nenorime skęsti kartu. Mūsų ekonomika turi ateitį, o Ispanijos – ne", – netuščiažodžiavo trisdešimtmetis.

Demonstracijoje už nepriklausomybę pakalbinta 53 metų Katalonijos gyventoja Teresa Cabanes pabrėžė, kad protesto akcija turėtų sukelti šiokį tokį krustelėjimą Madride.

"Manau, ši akcija – smūgis vyriausybei. Nemanau, kad kas nors tikėjosi tiek daug žmonių. Vis jaučiame, kad centrinė valdžia mus mulkina. Juk mes, katalonai, kasmet duodame tiek daug pinigų Ispanijai", – kalbėjo moteris.

Arturas Masas, Katalonijos regiono vadovas, kuris palaikė demonstraciją už Katalonijos nepriklausomybę, pažadėjo, kad toliau ketina derėtis su Ispanijos premjeru Mariano Rajoy dėl regiono finansinės ir fiskalinės nepriklausomybės.

"Jei nebus naujo susitarimo dėl ekonomikos, Katalonijos kelias yra tik į nepriklausomybę", – sakė regiono vadovas.

Tačiau Ispanijos ministrų kabineto vadovas M.Rajoy atmetė panašias idėjas. "Katalonija turi spręsti sunkias deficito ir nedarbo problemas. Dabar ne laikas sudarinėti užkulisinius sandorius, konfliktuoti ar polemizuoti. Turime sutartinai spręsti šalies problemas", – sakė Ispanijos premjeras.

Ekspertai sako, kad A.Masas rizikuoja keldamas nepriklausomybės klausimą, nes būtent centrinė valdžia dabar apmoka Katalonijos sąskaitas. Kadangi Katalonija – labiausiai prasiskolinusi Ispanijoje, finansų rinkos jau atsisakė skolinti pinigų.

Šio mėnesio pabaigoje katalonams teks grąžinti 5,7 mlrd. eurų skolą. Mainais į tai centrinė valdžia gali reikalauti naujų įmokų į centrinį biudžetą, o tai kelia pasipiktinimą Katalonijoje. Todėl kai kurie analitikai spėja, kad Katalonijos valdžia, palaikydama separatizmą, bando permesti visą atsakomybę Madridui.

"Akivaizdu, kad tai – tik politinio žaidimo dalis, kuris tęsiasi ištisus metus. Vienintelis dalykas tas, kad krizė padidino statymus", – sakė politikos analitikas Antonio Barroso.

Krizė Katalonijoje

• Katalonija, pasak vietos valdžios, sumoka Madridui 16 mlrd. eurų mokesčių kasmet, tai sudaro apie 8 proc. Katalonijos BVP. Ši suma, pasak katalonų, 12 mlrd. eurų mažesnė, nei Madridas atseikėja regionui.

• Katalonijos ekonomika sudaro apie penktadalį (20 proc.) Ispanijos ekonomikos. Regione gyvena apie 15 proc. visų Ispanijos gyventojų.

• Regionas skendi milžiniškose skolose, kurios siekia net 40 mlrd. eurų, o tai prilygsta penktadaliui Katalonijos BVP.

• Dėl milžiniško skolos dydžio finansų rinkos padidino Katalonijai palūkanų normą, todėl regionas nebegali skolintis pinigų ir buvo priverstas paprašyti centrinės vyriausybės 5 mlrd. eurų vertės finansinės injekcijos.

• Nedarbo lygis Katalonijoje siekia 22 proc. O Ispanijoje nedarbo lygis siekia 24 proc. Iš viso Katalonijoje gyvena apie 700 tūkst. bedarbių.