Keturių Vidurio Europos šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį per susitikimą Prahoje pareikš kolegai iš Europos Sąjungos tarybai pirmininkaujančio Liuksemburgo, kad nesutiks su privalomomis pabėgėlių skirstymo kvotomis.

Tačiau Vokietijos kanclerė perspėja, kad, nepaisant ekonominės galybės, jos šalis viena su pabėgėlių antplūdžiu nesusidoros. Anksčiau Berlynas yra perspėjęs, kad gali tekti rengti balsavimą dėl kvotų, ir jį Vidurio Europa pralaimėtų.

Vidurio Europos šalims iki šiol pavyko priešintis migrantų srautams – Vengrija nuo jų atsitvėrė siena, kuri jau baigta prie Serbijos ir baigiama Kroatijos pasienyje. Tai sukėlė daugybę naujų politinių konfliktų tarp Europos Sąjungai priklausančių regiono šalių, daugybę naujų kliūčių migrantams ir daugybę įtampos židinių.

Rumunija pastatė dvi stovyklas ir sekmadienį surengė mokymus, kaip padėti pabėgėliams, nors jų nesulaukia, nes nepriklauso Šengeno erdvei ir yra atskirta Dunojaus, jos kaimynės laikosi kur kas griežtesnės pozicijos. Rumunijai pareiškus, kad sienos atsiduoda autizmu ir yra nepriimtinos, Vengrija atkirto, kad tūkstantį metų gynė Europą nuo atvykėlių ir toliau gins.

Kol tūkstančiai migrantų plūsta per Balkanus, Vengrijos, Čekijos, Slovakijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai Prahoje pirmadienį vėl susitiks su Liuksemburgo diplomatijos vadovu ir turėtų pakartoti, kad nepritars privalomomis kvotoms skirstant pabėgėlius. Pirmininkaujantis Europos Sąjungos ministrų posėdžiams Liuksemburgas ieško sprendimo prieš antradienio vidaus reikalų ministrų susitikimą ir trečiadienio Europos vadovų tarybą.

Lenkijos ministras sako, kad reikia žiūrėti jautriau, o ne primesti kvotas, remiantis statistika.

„Mūsų nuomone, šalys turėtų pačios nuspręsti, kiek pabėgėlių norėtų priimti. Kvotų įvedimas neatitinka europietiško stiliaus, jis nesusijęs su tikruoju solidarumu. Europos Sąjungos narės labai skirtingos: Švedija, Vokietija ar Austrija turi daug patirties priimant pabėgėlius, o Lenkija ir kitos Vyšehrado šalys, taip pat Baltijos šalys tokios patirties neturi“, – teigia Lenkijos užsienio reikalų ministras Grzegorz Schetyna.

Bet Vokietijos užsienio reikalų ministras, neseniai susitikęs su visais pirmadienio Prahos derybų dalyviais, prieš kelias dienas perspėjo, kad, jei Vidurio Europa ir toliau priešgyniaus, gali tekti klausimą spręsti balsavimu ir įveikti pasipriešinimą kitų šalių daugumos balsais. Vidaus reikalų srityje tokie sprendimai jau kelerius metus privalomi vykdyti visoms bendrijos narėms.

Kanclerė Angela Merkel, ilgai raginusi savo šalį ir visą žemyną parodyti humanizmą, keičia toną. Sekmadienį ji dar griežčiau perspėjo, kad ekonominių migrantų nepriims, o ir pabėgėlių naštos viena nesugebės nešti, kad ir kokia stipri būtų jos ekonomika.