Ukrainoje vietos valdžios rinkimuose dalyvavusių rinkėjų keturių apklausų rezultatai rodo, kad valdančioji koalicija turėtų išsaugoti savo pozicijas vakarinėje ir centrinėje šalies dalyje, nepaisant gyventojų nusivylimo prezidento Petro Porošenkos vyriausybe.
Tuo tarpu šalies pietiniuose ir rytiniuose regionuose rinkėjai balsavo už Opozicijos bloką, sudarytą iš buvusio prorusiško prezidento, kuris buvo nuverstas 2014 metų pradžioje, partijos likučių.
Vyriausioji rinkimų komisija pranešė iki pirmadienio ryto suskaičiavusi tik 30 proc. rinkėjų balsų, o tai rodo, kad, kad ji susiduria su nemenku iššūkiu skaičiuodama daugiau nei 10 tūkst. 700 vietos tarybų narių ir merų rinkimų rezultatus.
Sekmadienį rinkimai įvyko visoje šalyje, išskyrus prorusiškų separatistų kontroliuojamus rytinius Donecko ir Luhansko regionus. Rytiniuose rajonuose, kuriuos atsikovojo vyriausybinės pajėgos, buvę separatistai kėlė savo kandidatūras kaip Opozicijos bloko atstovai.
P.Poroshenkos ir kitos koalicinės partijos po vietos rinkimų tikėjosi sustiprinti savo pozicijas, bet pasirodė, kad tai nėra lengvas uždavinys.
„Jėgų pasidalinimas rodo, kad šalis yra susiskaldžiusi“, – pareiškė politikos apžvalgininkas Volodymyras Fesenka.
Šie rinkimai yra ir tam tikras oligarchų galios testas, lig šiol jie buvo įpratę daryti įtaką rinkimams savo regionuose.
Mariupolyje, didžiausiame Azovo jūros uoste ir plieno pramonės centre, balsavimas sekmadienį žlugo dėl įtampos, kurią sukėlė turtingiausio Ukrainoje žmogaus Rinato Achmetovo įtaka, kai jo pramoniniai holdingai yra šio miesto ekonomikos pagrindas.
Vietinė rinkimų komisija atsisakė priimti balsalapius, kuriuos išspausdino Opozicijos bloką remiančio R.Achmetovo bendrovė.
Politiniai konfliktai privertė atidėti rinkimus dar dviejuose rytiniuose miestuose – Krasnoarmijske ir Svatove. Nauja rinkimų data dar nenurodyta.
Aktyvumas nesiekė 50 procentų
Mažiau negu pusė Ukrainos rinkėjų dalyvavo sekmadienį vykusiuose vietos valdžios rinkimuose, kuriuos temdė kaltinimai dėl sukčiavimo ir balsavimo atšaukimas strateginę reikšmę turinčiame Mariupolio uostamiestyje.
358 miestų merai ir tūkstančiai kitų vietos tarybų pareigūnų bus išrinkti per šį balsavimą, kuris nevyko prorusiškų separatistų kontroliuojamuose rytiniuose regionuose.
Ukrainos centrinė rinkimų komisija pirmadienį pranešė, kad rinkimuose dalyvavo beveik 13,8 mln. (46,62 proc.) iš 26,7 mln. balso teisę turinčių žmonių, o galutiniai rezultatai turėtų paaiškėti šios savaitės viduryje.
Rinkimų komisijos anksti pirmadienį paskelbtame pranešime sakoma, kad rinkėjai buvo aktyviausi šalies vakariniuose regionuose: daugiausiai balsavo Ternopolio (56,5 proc.) ir Lvovo (56,31 proc.) srityse.
Mažiausias rinkėjų aktyvumas buvo Donecko (31,65 proc.) ir Luhansko (35,27 proc.) srityse, kurių didžiąją dalį kontroliuoja separatistai.
Sostinėje Kijeve balsavo 41,87 proc., o Kijevo srityje – 49,83 proc. registruotų rinkėjų.
Pirmą kartą per Ukrainos istoriją miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 90 tūkst. rinkėjų, rinkimai vyksta dviem ratais, jeigu pirmajame nė vienas iš kandidatų negaus 50 proc. balsų. Tokių miestų, preliminariais Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, yra maždaug 38; pirmiausia tai yra Kijevas ir sričių centrai.
Šie vietos valdžios rinkimai iš dalies laikomi prezidento Petro Porošenkos ir jo valdančiosios koalicijos darbo įvertinimu.
Prezidento nesugebėjimas suvaldyti nedidelės grupės oligarchų, kurie, kaip mano daugelis, galiausiai turi daugiausia svertų lemti šalies ateitį, smarkiai nusmukdė milijardieriaus konditerijos pramonės magnato P.Porošenkos populiarumą, kuris dabar yra daugiau nei perpus mažesnis nei tada, kai jis pernai gegužę tapo valstybės vadovu.
P.Porošenka kaltino prorusišką Opozicijos bloką rinkimų tvarkos pažeidimais, o balsavimas Mariupolio uostamiestyje buvo atšauktas.
„Kaip rodo mano informacija, buvo vykdomas kažkoks klastojimas, o mes tikrai to negalime leisti“, – sakė prezidentas sakė.
P.Porošenkos partijos „Solidarumas“ pareiškime sakoma, kad rinkimai Mariupolyje „buvo nutraukti ... dėl netinkamo rinkimų biuletenių parengimo, jų spausdinimo, skaičiaus kontrolės ir patikimo saugojimo nebuvimo“.
Kaip jau buvo pranešta, Mariupolio rinkimų komisija atsisakė priimti rinkimų biuletenius, atspausdintus laikraščio „Priazovskij rabočij“ spaustuvėje. Toks sprendimas buvo priimtas dėl rastų suplėšytų biuletenių, taip pat – dėl juose esančių klaidų.
500 tūkst. gyventojų turintis Mariupolis yra strategiškai svarbus miestas, kuris yra sausumos tiltas tarp promaskvietiškų separatistų regionų ir Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio.
Donecko srities karinės ir civilinės administracijos vadovas Pavlo Žebrivskis sakė, kad pakartotiniai rinkimai Mariupolyje tikriausiai bus surengti lapkričio 15 dieną arba ateinantį sausį.
Dalis Mariupolio gyventojų anksčiau palaikė buvusią valdančiąją prorusišką Regionų partiją. Ta partija buvo paleista, kai jos lyderis prezidentas Viktoras Janukovyčius buvo nuverstas pernai vasarį per provakarietiškus Maidano protestus Kijeve ir pabėgo iš šalies.
Daugelis nuverstojo prezidento šalininkų dabar priklauso Opozicijos blokui ir kaltina valdančiąją koaliciją sustabdžius rinkimus, baiminantis pralaimėjimo.
Buvęs V.Janukovyčiaus sąjungininkas milijardierius Rinatas Achmetovas yra pagrindinis darbdavys Mariupolyje. Jo valdoma bendrovė taip pat išspausdino ir skandalo centre atsidūrusius balsalapius.
Tačiau tuo metu, kai energijos kainos buitiniams vartotojams sparčiai kyla, o infliacija perkopė 50 proc., daugelis Ukrainoje klausia, kas nutiko reformoms, kurias vykdyti buvo pažadėta prieš dvejus metus, po Maidano revoliucijos.
Konfliktas su separatistais nusinešė jau apie 8 tūkst. žmonių gyvybių, o dar per 1 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus. Šalis tebėra prislėgta išsikerojusios korupcijos ir didelio nedarbo. Pasaulio bankas nurodė, kad Ukrainos realus bendrasis vidaus produktas vien šiais metais sumažės 12 procentų.
Apklausos rodo, kad P.Porošenkos partija išlaiko nedidelę populiarumo persvarą tarp koalicijos partnerių, bet prezidento palaikymas blėsta. Tikėtina, kad tai iš dalies susiję su lėtu reformų tempu.
Premjero Arsenijaus Jaceniuko partijos palaikymas sumažėjo iki maždaug 1 proc., nors pernai ją palankiai vertino apie 20 proc. respondentų, todėl ji netgi neiškėlė savo kandidatų šiuose rinkimuose.
Rinkėjų demoralizaciją atspindėjo ir 132 partijos, kurios pagyrūniškais rinkimų šūkiais bei pasitelkusios spalvingus veikėjus stengiasi atkreipti žiniasklaidos dėmesį ir dalyvauti nesibaigiančiuose televizijos debatuose.
Opozicijos blokas, užgimęs iš nuverstos prorusiškos šalies vadovybės pelenų, išpuošė miestų gatves plakatais, kuriuose žadama „Gerovė ir Taika“.
Buvusi 2004-ųjų Oranžinės revoliucijos lyderė Julija Tymošenko reikalauja „profesionalios armijos ir sąžiningų tarifų“.
Didžiausias politines audras išgyvenusiai ekspremjerei, kuri pasižymi karingu būdu ir vertinama itin prieštaringai, šįsyk turėtų pasisekti geriau nei per pastaruosius parlamento rinkimus spalį, kai jai teko tenkintis tik šešta vieta.
„Manau, kad jeigu „Batkivščinos“ rezultatai bus geri, Tymošenka gali prisijungti prie realios opozicijos ir pasitraukti iš koalicinės vyriausybės“, - pažymėjo Anatolijus Oktysiukas iš Tarptautinio politinių studijų centro Kijeve.
