27 ES valstybių ir vyriausybių vadovai planuoja aptarti pandemijos metu įgytą patirtį ir parengti koordinuotą strategiją užkirsti kelią galimai trečiajai susirgimų bangai pirmaisiais 2021 metų mėnesiais.

Jie taip pat turėtų įvertinti padėtį „Brexito“ prekybos derybose, greitai senkant laikui pasiekti susitarimą su Jungtine Karalyste iki sausio 1 dienos, kai šalis turi palikti ES bendrąją rinką.

Vaizdo formatu rengiamas viršūnių susitikimas kurį laiką buvo laikomas oficialiu šių derybų galutiniu terminu, tačiau panašu, kad jos tęsis ir kitą savaitę – ketvirtadienį buvo paskelbta, kad vienam derybininkui buvo patvirtintas koronavirusas, todėl vyriausieji derybininkai buvo priversti izoliuotis.

Slovėnijos remiamos Lenkija ir Vengrija sugriovė visus kitus planus, užblokavusios patvirtintą bendrą 1,8 trln. eurų vertės ekonomikos atkūrimo planą ir ilgalaikį ES biudžetą.

Varšuvą ir Budapeštą supykdė jų ES partnerių planai susieti susieti finansavimą su teisinės valstybės kriterijaus laikymusi.

Vaizdo konferencijoje, prasidėjusioje 19 val. Lietuvos laiku, vyraus pastangos šias vyriausybes įkalbėti nusileisti ginče ar apeiti jų veto. Kaip sakė vienas aukšto rango Europos diplomatas, „tai bus akivaizdi problema“.

Planas susieti ES finansavimą su teisės viršenybės principo laikymusi, kurį uoliai gina Europos Parlamentas, galėtų būti patvirtintas kvalifikuota narių dauguma – tam užtektų balsų.

Tačiau Vengrija ir Lenkija lieja savo pyktį, blokuoja Briuselio ketinimus rinkti lėšas savo 750 mlrd. eurų vertės atkūrimo planui finansuoti, taip pat 2021–2027 metų trilijono eurų vertės biudžeto priėmimą. Abi priemonės gali būti priimtos tik vienbalsiai.

Ši kliūtis sukėlė nerimą Europos politikos formuotojams, nes Europa per mažiau nei metus grimzta į antrąją recesiją, o dėl antrosios viruso bangos didžioji dalis Bendrijos valstybių paskelbė švelnesnį ar griežtesnį karantiną.

M. Morawieckis pareiškė, kad „Europos oligarchija“ bando bauginti silpnesnes ES nares, o vengrų premjeras V. Orbanas finansavimo susiejimą su sąlygomis pavadino imigracijai nepritariančių valstybių narių šantažavimo forma.

Briuselis šiuo metu vykdo Lenkijos atžvilgiu tiriamąją procedūrą dėl Varšuvos pastangų apriboti teismų sistemos nepriklausomumą. ES taip pat atlieka tyrimą dėl tokių demokratinių normų kaip spaudos laisvė galimų pažeidimų V. Orbano Vengrijoje.

„Drama ir tamsa“

Prieš derybas M. Morawieckio veto sulaukė Lenkijos parlamento palaikymo, kuris paragino ES narių vyriausybes grįžti prie derybų stalo ir rasti susitarimą, kuriame būtų gerbiamos valstybių narių „suverenios teisės“.

ES lyderiai manė, kad per keturias paras trukusį susitikimą liepos mėnesį išsprendė ginčą dėl bloko septynerių metų biudžeto ir su juo susieto atsigavimo plano.

Vėliau jie taip pat išsprendė nesutarimus su Europos Parlamentu dėl išlaidų prioritetų ir biudžetas bei atsigavimo paketas buvo parengti tvirtinti.

„Sprendimo dėl [ekonomikos] atsigavimo plano priėmimo blokavimas neigiamai paveiks visą ES, įskaitant Vengrijos ir Lenkijos piliečius“, – interviu naujienų agentūrai AFP pareiškė Rumunijos premjeras Ludovicas Orbanas (Ludovikas Orbanas), niekaip nesusijęs su bendrapavardžiu V. Orbanu.

Iki metų pabaigos ES pirmininkaujanti Vokietija dirba užkulisiuose, norėdama išspręsti ginčą, o kai kurie diplomatai mano, kad V. Orbaną ir M. Morawieckį galima įtikinti priimti sąžiningo elgesio garantijas.

Tačiau Prancūzija ir Nyderlandai kalba apie galimybę, kurią daugelis laiko neįsivaizduojama.

Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as (Klemanas Bonas) sakė, kad ES svarsto „praktinius sprendimus“, siekdama išspręsti aklavietę dėl Bendrijos biudžeto ir koronaviruso paveiktos ekonomikos gaivinimo plano, tačiau galėtų juos priimti ir nepaisydama Vengrijos, Lenkijos ir Slovėnijos prieštaravimų,

„Nagrinėjame, kaip kraštutiniu atveju galėtume tęsti be šalių, blokuojančių [susitarimą]", – sakė jis.

Vienas aukšto rango šaltinis iš Briuselio perspėjo, kad apie tokį sprendimą dar anksti kalbėti, be to, jis būtų techniškai sudėtingas, tačiau patvirtino, kad jis svarstytinas.

Briuselyje nerimaujama, kad kai kurios vyriausybės, gaunančios didelį finansavimą iš Europos, skiria labai daug laiko ir politinio kapitalo, priešindamosi ES.

„Kai matai Lenkijos ir Vengrijos pozicijas migracijos, klimato, teisinės valstybės, biudžeto srityse, daugybe klausimų joms kyla sunkumų“, – sakė vienas diplomatas.

„Paklauskime jų, ko jos nori iš šios sąjungos“, – pridūrė jis.

Ketvirtadienį per trijų valandų virtualų susitikimą proveržio nesitikima.

„Fizinio kontakto nebuvimas yra trūkumas“, kuris užkerta kelią lemiamiems susitikimams kuluaruose, sakė šaltinis.

„Tas susitikimas sustiprins nusivylimą ir nerimą. Turime tikėtis kelių dienų dramos ir tamsos“, – kalbėjo jis.