Pekinas pristatė sąrašą prekių, kurioms gali būti nustatyti iki 25 proc. muitai ir į kurį, be kita ko, pateko švieži vaisiai, kiauliena ir vynas.

Apie muitų įvedimą šalis visgi nepaskelbė ir pažymėjo esanti pasirengusi derėtis dėl susitarimo.

„Kinija nenori veltis į prekybos karą, tačiau ji tikrai jo nebijo“, – pareiškė šalies prekybos ministerija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį pasirašė dokumentą, kuriuo prekybos atstovui Robertui Lighthizeriui (Robertui Laithaizeriui) pavedama užtikrinti muitų įvedimą kiniškų prekių importui.

Per transliaciją iš Baltųjų Rūmų D. Trumpas pareiškė, jog kalbama apie kiniškų prekių importą „už maždaug 60 mlrd. JAV dolerių“ per metus.

Šios priemonės „brendo jau seniai, per gana trumpą laiko tarpą mes praradome 60 tūkst. gamyklų“, pareiškė D. Trumpas.

JAV prezidentas vėl pakartojo kaltinimus dėl JAV ir Amerikos įmonių intelektinės nuosavybės vagystės, kurią vykdo Kinija. Anot jo, kiniškoms prekėms gali būti nustatyti iki 25 proc. muitai.

R. Lighthizeris ir jo biuras turės per 15 dienų parengti sąrašą kiniškų prekių, kurioms bus taikomi naujieji JAV muitai.

Prekių, kurioms ketinama nustatyti muitus, bendra vertė (60 mlrd. JAV dolerių) sudaro daugiau kaip 10 proc. JAV importo iš Kinijos. Iš pradžių JAV prezidentui buvo siūlyta nustatyti 30 mlrd. JAV dolerių vertės priemonių paketą, tačiau jis reikalavo laikytis griežtesnio požiūrio.

Tuo tarpu Kinijos prekybos ministerija įspėjo, jog šaliai imantis atsakomųjų priemonių visų pirma būtų nustatytas 15 proc. muitas 120 prekių, įskaitant šviežius vaisius, riešutus ir vyną, importui, kurio bendra metinė vertė sudaro beveik 1 mlrd. JAV dolerių. Antrajame etape, „išsamiau įvertinus JAV priemonių poveikį Kinijai“, būtų nustatytas 25 proc. muitas aštuonių prekių, įskaitant kiaulieną ir aliuminio laužą, importui, kurio metinė vertė sudaro beveik 2 mlrd. JAV dolerių.

Šių konkrečių priemonių būtų imtasi dėl JAV plieno ir aliuminio importo muitų, apie kurių įvedimą D. Trumpas paskelbė šio mėnesio pradžioje.

Pastebėtina, kad į sąrašą neįtrauktos sojos pupelės, į kurias, kaip spėjo Kinijos valstybinis laikraštis „The Global Times“, Pekinas turėjo nusitaikyti, nes tai suduotų didelį smūgį JAV ūkininkams, kadangi Kinijai tenka trečdalis jų sojos pupelių eksporto, o jo vertė pernai siekė 14 mlrd. JAV dolerių.

Be to, tai sukeltų ir didelę politinę riziką, nes per 2016 metais įvykusius rinkimus D. Trumpas nugalėjo Hillary Clinton (Hilarę Klinton) dešimtyje didžiausių sojos pupeles auginančių valstijų.

Pasak ANZ banko ekonomistės Betty Wang (Betės Vang), Kinijos reakcija yra „gana švelni“, nes Pekinas yra linkęs ieškoti sprendimų per derybas.

„Kinijos požiūriu, ji tikrai nenori prekybos karo. Taigi sugrįžimas prie derybų stalo būtų gana geras rezultatas“, – pareiškė ji..