Siekdamos sumažinti nepasitikėjimą prieš prezidentų Joe Bideno ir Xi Jinpingo susitikimą, JAV ir Kinija lapkritį surengė retas derybas dėl branduolinių ginklų kontrolės.

Nuo to laiko nebuvo viešai pranešta apie tolesnį dialogą, o sausio mėnesį vienas Baltųjų rūmų pareigūnas paragino Pekiną sureaguoti į „esmines mūsų idėjas dėl rizikos mažinimo“.

Tačiau Kinijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pareiškė, kad pastaruoju metu Jungtinių Valstijų įvykdyti ginkluotės pardavimai demokratiškai valdomam Taivanui „rimtai kenkia tolesnių konsultacijų dėl ginklų kontrolės politinei atmosferai“.

„JAV (...) toliau parduoda ginklus Taivanui ir ėmėsi neigiamų veiksmų, kurie rimtai kenkia pagrindiniams Kinijos interesams bei abipusiam politiniam pasitikėjimui“, – sakė URM atstovas Lin Jianas.

„Dėl šios priežasties Kinija nusprendė stabdyti derybas su JAV dėl naujo ginklų kontrolės ir neplatinimo konsultacijų raundo“, – pridūrė jis.

Pernai spalį Kongreso pavedimu parengtoje ataskaitoje Pentagonas pažymėjo, kad Kinija plėtoja savo branduolinį arsenalą sparčiau, nei anksčiau tikėjosi JAV. Pasak Pentagono, 2023 m. gegužę Kinija turėjo daugiau nei 500 veikiančių branduolinių galvučių ir yra tikėtina, kad iki 2030 m. jų skaičius viršys 1 000.

Jungtinės Valstijos šiuo metu turi apie 3 700 branduolinių galvučių, atsilikdamos nuo Rusijos, kuri jų turi maždaug 4 500, teigia Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas. Ši organizacija skaičiuoja, kad Kinijos turimų branduolinių galvučių skaičius siekia 410.

„Kinija yra pasirengusi palaikyti ryšį su JAV tarptautiniais ginklų kontrolės klausimais, remiantis abipuse pagarba“, – pažymėjo Lin Jianas.

„Tačiau JAV turi gerbti pagrindinius Kinijos interesus ir sukurti reikiamas sąlygas dialogui“, – įspėjo jis.

1979 m. Vašingtonas pakeitė Taivano diplomatinį pripažinimą į Pekino, tačiau išliko svarbiausiu Taivano partneriu ir didžiausiu ginklų tiekėju.