XX a. pabaigoje Kinijos verslininkai pristatė idėją – visame pasaulyje įkurti pramoninius parkus arba, kaip dar sakoma, ekonomines zonas. Jų tikslas – plėsti Kinijos ekonominius interesus. Ir didžiausias tokio pobūdžio objektas Europoje statomas ne kur kitur, o kaimyninėje Baltarusijoje.

Sėkmingas projektas

"Ekonominės zonos" – vienas iš sėkmingiausių Kinijos tarptautinės ekonominės politikos pasiekimų.

Šiuo metu šių zonų yra nuo Indijos iki Raudonosios jūros pakrantės. Be to, jos sėkmingai kuriamos ir Amerikoje bei Europoje. Iš viso, pasak Kinijos pareigūnų, pramoninių parkų visame pasaulyje šalies verslo įmonės, padedamos vyriausybės, jau įkūrė apie 100. Ir tai – ne pabaiga.

Pramoninių parkų steigimas – vienas iš svarbiausių Kinijos užsienio politikos prioritetų.

Parkas kuriamas tam, kad sumažėtų išlaidos. Kurioje nors valstybėje esantis parkas įgalina lengviau patekti į tos valstybės rinką, o drauge sumažina transportavimo išlaidas, mat nebereikia gabenti krovinių iš Kinijos gamyklų.

Žinoma, lazda visuomet turi du galus. Kiniškų prekių antplūdis paprastai nieko gera nežada vietos gamintojams – kiniškos prekės yra pigios, jos patrauklios ir todėl perkamos. Tačiau vietos gamintojams su jomis konkuruoti sunku.

Milžiniškos investicijos

Li Zhipengas, Kinijos Komercijos ministerijos Tarptautinės prekybos akademijos pareigūnas, pažymėjo, jog vienas pirmųjų parkų buvo įsteigtas komunistinėje Kuboje 1998 m.

Po metų toks pat parkas atsirado JAV Kalifornijos valstijoje. Vėliau – Pakistano Lahoro mieste.

Daugelį šių parkų valdo įvairios privačios Kinijos bendrovės. Čia jos investavo milijardus dolerių. 2014 m. statistikos duomenimis, vien į 16 didžiausių parkų, esančių užsienio šalyse, Kinijos verslas yra sukišęs apie 1,6 mlrd. JAV dolerių, o juose sukurta apie 40 tūkst. naujų darbo vietų.

Tiesa, iki 2006 m. industrinių parkų steigimas nebuvo oficiali Kinijos tarptautinės politikos dalis.

Tuo daugiau užsiėmė privačios ir pavienės Kinijos bendrovės. 2006 m. prasidėjo masinis šių parkų steigimas užsienio šalyse. Tuo ėmė rūpintis Kinijos Komercijos ministerija.

Antai, Pakistano Lahoro mieste esantis parkas, remiant Kinijos vyriausybei, buvo smarkiai išplėstas. Čia papildomai pastatytos automobilių, statybų bei tekstilės gamyklos. Dabar šis parkas – vienas didžiausių pasaulyje.

Tai leido Kinijai kaip reikiant padidinti savo įtaką Pakistane. Dvi šalys pasirašė milijardinių kontraktų. Plnuojama, kad netrukus prasidės ir stambių infrastruktūros projektų, tokių kaip greitkelis bei geležinkelis per Himalajus, statybos.

Svarbu integracija

Hu Hai, Kinijos verslo, užsiimančio užsienio prekyba, atstovas sakė, kad pramoniniai parkai leidžia kinų  bendrovėms užkariauti naujas rinkas bei sumažinti potencialią riziką.

Tailande, Meksikoje ir Egipte įsteigti kinų pramonės parkai neša naudą ir minėtoms valstybėms. Pasak H.Hai, parkai sukuria darbo vietas, be to, stengiamasi, jog jie integruotųsi į vietos kultūrą.

"Pirmoji parkų, pavadinkime, karta buvo skirta tik verslo poreikiams patenkinti. Antroji – tai jau ne tik kelių tiesimas, elektros ar vandens aprūpinimo sistemų įrengimas, bet ir integracija. Mes stengiamės, kad vietos bendruomenės būtų integruotos į parkų veiklą ir ta veikla atitiktų vietos gyventojų poreikius bei gyvenimo būdą", – aiškino kinų verslininkas.

Kinijos vyriausybė neslepia savo ambicijų šiame amžiuje sukurti kažką panašaus į istorinį Šilko kelią. Ir šis kelias, regis, drieksis visai šalia Lietuvos.

Invazija į Baltarusiją

2011 m. dėl pramoninio parko steigimo rankomis sukirto Baltarusijos ir Kinijos vyriausybės.

Jeigu remsimės dokumentais, pagal kuriuos parkas įsteigtas, pagal investicijas tai – ne tik didžiausias dvišalis Kinijos ir Baltarusijos ekonominis projektas, bet ir vienas iš didžiausių Rytų Europoje bei didžiausias tokio pobūdžio ovjektas visoje Europoje.

Tiesa, ir Baltarusijos didžioji kaimynė Rusija su kinais kalbasi dėl panašių parkų steigimo. Vienas jų turėtų atsirasti Kinijoje, kitas – Rusijoje.

Parkui buvo numatyta vieta visai šalia Minsko tarptautinio oro uosto, taigi maždaug už 25 km nuo Baltarusijos sostinės. Beje, kinai jau įsipareigojo, kad už 1,5 mlrd. dolerių šį oro uostą modernizuos.

Kaip numato kiti dvišaliai susitarimai tarp Baltarusijos ir Kinijos, parke turi būti gaminami aukštųjų technologijų gaminiai – elektronikos, biomedicinos, chemijos bei inžinerijos.

Jie, pasak susitarimų, bus eksportuojami tiek į Nepriklausomų valstybių sandraugos, tiek į ES valstybes. Juos gamins ir Kinijos, ir Baltarusijos įmonės. Planuojama, kad parke galėtų įsikurti ir Vakarų bendrovės.

Tiesa, kol industrinis parkas bus galutinai įrengtas, prireiks laiko – skaičiuojama, kad statybos truks 30 metų.

Įspūdingas ir skaičius žmonių, kurie bus įdarbinti šioje zonoje – maždaug 120 tūkst. Be gamyklų, pramoninėje zonoje statomi gyvenamieji namai, taip pat įvairios paskirties kiti pastatai, tarp jų – mokyklos, prekybos centrai, finansų ir mokslo įstaigos.

Nauda ir kritika

Be Kinijos, šiame projekte taip pat dalyvauja ir Singapūras. Kai bus įrengtas Baltarusijos parkas, tai  bus didžiausias tokio pobūdžio parkas Europoje.

Baltarusijos dalis šiame projekte – apie 500 mln. JAV dolerių, Kinijos – likusioji. Kinijos valstybinis importo ir eksporto bankas daugiausia finansuoja parko infrastruktūros plėtrą.

Suma, kurią iš pradžių kinai ketina investuoti, siekia apie 1,5 mlrd. JAV dolerių.

Iš viso investicijos į parką pradžioje sieks apie 2 mlrd. dolerių, žvelgiant į vidutinę laiko perspektyvą, pasak Kinijos pareigūnų, ši suma gali išaugti iki 5,5 mlrd. dolerių. Po labai ilgo laiko parkas pritrauks nuo 30 iki 50 mlrd. JAV dolerių investicijų.

Kaip numatyta bendruose susitarimuose, parką tiesiogiai administruoja Baltarusijos vyriausybė. Baltarusijai priklauso apie 40 proc., o Kinijai – 60 proc. parko akcijų.

Tiesa, projektas susilaukė nemažai kritikos Baltarusijoje.

Pirmiausia pasipiktino regiono, kuriame parkas bus steigiamas, gyventojai, tiksliau, sodų namelių savininkai. Pasak jų, pramonė parke gali padidinti taršą regione, be to, daugelis nuogąstavo, kad jų niekas neklaus atimant žemę.

Tačiau Baltarusijos pareigūnai ramino gyventojus, kad bus paisoma tiek aplinkosaugos, tiek teisinių normų ir jokių konfiskacijų nebus, mat parkas statomas valstybei priklausančioje žemėje.

Kiti  tvirtina, kad industrinis parkas kelia trintį tarp Rusijos ir Baltarusijos.

Pasak kai kurių apžvalgininkų, Maskvai neparanku, kad sumažės Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos ekonomikos. Vis dėlto, projektui jau uždegta žalia šviesa ir didelių priekaištų dėl to Maskva Minskui nereiškė.