Turėdamas omenyje gresiančią įtampos eskalaciją Artimuosiuose Rytuose, užsienio reikalų ministras Konstantinosas Kombosas pusiau valstybinei Kipro naujienų agentūrai CNA sakė: „Mes galime priimti didelį skaičių žmonių, su sąlyga – kad jie netrukus išvyks į savo gimtąsias šalis“. Tai kitų ES valstybių ir trečiųjų šalių piliečiai.

K. Kombosas priminė, kad Kipras per panašias krizes Artimuosiuose Rytuose, pavyzdžiui, per Libano karą 2006 m., laikinai priėmė apie 60 000 žmonių. Larnakos uostamiesčio regione mokyklose jau pastatytos lovos ir parengtos sanitarinės patalpos.

Kritikos sulaukta iš Kipro turkų lyderio okupuotoje salos šiaurėje. Ersinas Tataras pagalbos pasiūlymą pavadino neatsakingu. Taip Kipras esą taps keršto iš Artimųjų Rytų taikiniu. Pareiškime E. Tataras dėl Gazos karo kaltino Izraelį bandymu vykdyti genocidą ir žmogaus teisių pažeidimais. Tokias sąmokslo teorijas reguliariai skleidžia Izraelio nekentėjai.

Savo vykdoma politika Kipro prezidentas Nikosas Christodoulidisas nori dalyvauti šiuose nusikaltimuose, kritikavo jis. Kipro užsienio reikalų ministras atmetė kaltinimus kaip neturinčius pagrindo. Minėti pasirengimai evakuacijai esą yra humanitarinė pagalba.

Kipro sala nuo 1974 m. de facto yra padalyta. Šiaurėje egzistuoja tik Turkijos pripažįstama Turkijos Šiaurės Kipro Respublika. Tačiau visa sala, kaip Kipro Respublika, nuo 2004 m. yra ES narė. Vis dėlto ES teisė taikoma tik pietinėje dalyje.

Kipras taip pat yra ES šalis, geografiškai esanti arčiausiai Artimųjų Rytų. Skrydis iš Libano į Kiprą trunka apie 35 minutes. Taip pat gali būti naudojami keltai, kuriais išvykti norintys žmonės gali pasiekti Limasolio ar Larnakos uostamiesčius. Prasidėjus Gazos karui, šiais maršrutais jau ne kartą žmonės išgabenti į saugias vietas.

Po palestiniečių teroristinės organizacijos „Hamas“ ir Libano grupuotės „Hezbollah“ lyderių nužudymo ir grasinimų Izraeliui pastaruoju metu didėjo būgštavimai, kad regione gali kilti didelis karas.