Vyriausybės atstovas Kiriakas Kušas (Kyriakos Koushos) sakė, kad ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellos (Žozepas Borelis) perdavė žinią apie Bendrijos pasirengimą padėti atnaujinti taikos derybas, anksčiau susitikęs Nikosijoje su prezidentu Niku Anastasiadžiu (Nicos Anastasiades).

Kaip nurodoma K. Koušo pranešime, J. Borrellis sakė N. Anastasiadžiui, jog ES įsitikinusi, kad taikos sutartis turėtų būti suformuota remiantis Jungtinių Tautų išdėstytu pagrindu, taip pat „ES teisės pagrindiniais principais“.

Tai buvo užuomina apie ES paramą Kipro graikų reikalavimui, kad sprendinys turėtų būti federacija. Tuo metu Turkija ir Šiaurės Kipre gyventojų daugumą sudarantys turkai ragina atsisakyti dešimtmečius siūlyto modelio ir sudaryti sutartį, numatančią dviejų atskirų valstybių įkūrimą.

J. Borrellio vizitas Kipre įvyko prieš ateinantį mėnesį planuojamą neformalų susitikimą Šveicarijoje, organizuojamą JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo). Susitikime turėtų dalyvauti abiejų Kipro dalių, taip pat Viduržemio jūros rytinės dalies „valstybių garančių“ – Graikijos ir Turkijos – bei buvusios salos kolonijinės valdytojos Jungtinės Karalystės atstovai. Reginyje bus siekiama pasitikrinti, ar yra pakankamas nusiteikimas tęsti procesą, įšaldytą 2017 metais, kai aukšto lygio derybos žlugo paaštrėjus nesantaikai.

Kipras buvo padalytas 1974 metais, kai Turkija pasiuntė savo pajėgas į salą po perversmo, įvykdyto Kipro prisijungimo prie Graikijos šalininkų. Šiaurės Kipro turkų paskelbtą nepriklausomybę pripažįsta tik Ankara.

Į Europos Sąjungą Kipras įstojo 2004 metais, bet tik pietinė, tarptautinės bendruomenės pripažįstama Kipro Respublika visokeriopai naudojasi narystės privalumais.

Besitęsiantis Kipro susiskaldymas didino įtampą su Turkija, Ankarai reiškiant teises į potencialius naftos ir dujų išteklius Viduržemio jūros rytinėje dalyje. Be to, šis konfliktas išlieka didelė kliūtis Ankaros siekiams įstoti į Europos Sąjungą, nors šie užmojai yra paralyžiuoti ir dėl kitų nesutarimų.

Kipro graikai didesnį ES įsitraukimą į taikos derybas laiko potencialia apsauga, kad derybos pakryps Turkijai ir Kipro turkams parankesne linkme, ne federacijos, o dviejų valstybių sprendinio link.

Triuškinama dauguma Kipro graiku yra griežtai nusistatę prieš salos padalijimo etniniu pagrindu įteisinimą.

Ketvirtadienio vakarą kalbėdamasis  su Vokietijos kanclere Angela Merkel vaizdo ryšiu, N. Anastasiadis sakė, kad ES dalyvavimas taikos derybose yra būtinas, siekiant užtikrinti, jog „bet koks susitarimas būtų suderinamas“ su Bendrijos teise.

Kipro vyriausybė taip pat remiasi keliomis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis, kuriose sakoma, kad bet kokia taikos sutartis turi būti grindžiama federaliniu modeliu.

Turkija ir Kipro turkai padėtį vertina kitaip ir teigia, kad dešimtmečius vykusios derybos dėl federacijos nieko nedave ir kad dviejų valstybių sprendinys turėtų būti laikomas įgyvendinama alternatyva.

Kipro turkų lyderis Ersinas Tataras savo pareiškime pakartojo, kad Kipro federacijos modelis „žlugo“. Pasak jo, taikos susitarimas, grindžiamas „dviejų viena šalia kitos gyvuojančių valstybių bendradarbiavimu pagal suverenaus lygiateisiškumo principą“, yra remiamas Turkijos, „kuri yra didžiausia ir galingiausia valstybė regione“.