Neturtingą 6,7 mln. gyventojų turinčią Vidurinės Azijos valstybę, 1991 m. tapusią nepriklausoma, beveik tris dešimtmečius kamuoja politinis nestabilumas.

Dabartinė Kirgizijos vėliava – geltonas apskritimas raudoname fone vaizduoja tradicinę klajoklių jurtą, jį gaubia į šonus sklindančios plevenančios linijos – buvo patvirtinta 1992 m., subyrėjus Sovietų Sąjungai. Lapkritį parlamento pirmininkas Nurlanbekas Šakijevas pateikė įstatymo projektą pakeisti emblemą, kad šios linijos „aiškiai primintų saulės spindulius“.

Pokyčių šalininkai, įskaitant prezidentą Sadyrą Džaparovą, tvirtino, kad dabartinis dizainas pernelyg primena saulėgrąžą, o tai trukdo Kirgizijai išnaudoti savo, kaip „išsivysčiusios ir nepriklausomos“ valstybės, potencialą.

Nuo šiol bus taip, lyg mums šviestų ir šypsotųsi saulė.

„Visuomenės nuomone, mūsų vėliava primena saulėgrąžą, šiame kontekste šalis negali atsitiesti“, – spalį sakė S. Džaparovas. „Net būta atvejų, kai atvykę užsieniečiai sakė, kad tikriausiai mūsų respublikoje dideliais kiekiais auga saulėgrąžos“, – pridūrė jis. „Nuo šiol bus taip, lyg mums šviestų ir šypsotųsi saulė“, – spalį kalbėjo už pokyčius pasisakęs S. Džaparovas.

Trečiadienį už pakeitimus balsavo 59 parlamentarai, tik penki buvo prieš.

S. Džaparovas yra valdžioje nuo 2021 m., kai šalininkų buvo išlaisvintas iš kalėjimo ir greitai iškilo į valdžią. Anksčiau šį mėnesį dešimtys žmonių per demonstraciją sostinėje Biškeke priešinosi vėliavos pakeitimui.

Kirgizija turtinga gamtos išteklių, bet, kaip ir kitose Vidurinės Azijos valstybėse, daug piliečių priklausomi nuo užsienyje dirbančių migrantų perlaidų. Pasaulio banko teigimu, Kirgizija, kad pasiektų stiprų ekonomikos augimą, turi įgyvendinti „privataus sektoriaus plėtros ir darbo vietų kūrimo, tarptautinės prekybos skatinimo ir fiskališkai tvarios energijos gamybos“ reformas.