Joje priduriama, kad Europa turėtų pasiruošti iškęsti daugiau mirtinų karščio bangų, kurias lemia klimato kaita.

Pasaulinės meteorologijos organizacijos (PMO) ir Europos Sąjungos klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ (C3S) ataskaitoje pateikiamos tokios pasekmės kaip pasėlius alinanti sausra, rekordinė jūros paviršiaus temperatūra ir precedento neturintis ledynų tirpimas.

Praėjusių metų vasara žemyne, kuris nuo devintojo XX amžiaus dešimtmečio šyla dvigubai greičiau nei vidutiniškai pasaulyje, buvo šilčiausia per visą istoriją, o tokiose šalyse kaip Prancūzija, Vokietija, Italija, Portugalija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė šilčiausi per visą istoriją buvo 2022 metai.

Nuo XIX amžiaus vidurio pasaulis vidutiniškai atšilo beveik 1,2 laipsnio Celsijaus, o tai sukėlė pražūtingą ekstremalių oro sąlygų virtinę, įskaitant intensyvesnes karščio bangas, didesnes sausras kai kuriose vietovėse ir audras, kurios dėl kylančių jūrų tapo dar stipresnės.

Labiausiai nukentėjo pažeidžiamiausi žmonės ir skurdžiausios pasaulio šalys, kurios mažai prisidėjo prie iškastinio kuro emisijų, skatinančių temperatūros kilimą.

Tačiau poveikis darosi vis stipresnis visame pasaulyje, o šiaurės pusrutulio regionuose ir aplink ašigalius atšilimas vyksta ypač sparčiai.

Europoje aukšta temperatūra „paaštrino dideles ir plačiai paplitusias sausras, paskatino smarkius miškų gaisrus, dėl kurių susidarė antras pagal dydį išdegęs plotas, ir sukėlė tūkstančius su karščiu susijusių mirčių“, sakė PMO generalinis sekretorius Petteris Taalas (Pėteris Talas).

Ataskaitoje „Europos klimato būklė 2022 metais“ teigiama, kad per 30 metų – nuo 1991-ųjų iki 2021-ųjų – temperatūra visame žemyne pakilo 1,5 laipsnio Celsijaus.

Ataskaitoje sakoma, kad pernai dėl didelių karščių žuvo daugiau kaip 16 000 žmonių, o potvyniai ir audros atnešė didžiąją dalį 2 mlrd. dolerių (1,82 mln. eurų) nuostolių, patirtų dėl ekstremalių oro ir klimato sąlygų.

„Deja, to negalima laikyti vienkartiniu reiškiniu ar klimato keistenybe, – ataskaitoje teigė C3S direktorius Carlo Buontempo (Karlas Buontempas). – Dabartinis mūsų supratimas apie klimato sistemą ir jos raidą rodo, kad tokie reiškiniai yra dalis tendencijos, dėl kurios ekstremalus karštis regione bus dažnesnis ir intensyvesnis.“

Viltys dėl atsinaujinančios energijos

Ataskaitoje teigiama, kad dėl kylančios temperatūros nukentėjo šalių ekonomikos ir ekosistemos.

Alpėse 2022 metais buvo užfiksuotas naujas rekordinis ledynų sumažėjimas per vienerius metus, kurį lėmė labai mažas žiemos sniego kiekis, karšta vasara ir vėjo atneštos Sacharos dulkės.

Panaši situacija buvo ir vandenynuose: vidutinė jūros paviršiaus temperatūra Šiaurės Atlante buvo karščiausia per visą istoriją, o Viduržemio jūros rytuose, Baltijos ir Juodojoje jūrose bei pietinėje Arkties dalyje atšilimas daugiau nei tris kartus viršijo pasaulinį vidurkį.

Jūros karščio bangos, kurios gali išstumti ar net pražudyti gyvūnų rūšis, taip pat truko iki penkių mėnesių keliuose regionuose, įskaitant vakarinę Viduržemio jūros dalį, Lamanšo sąsiaurį ir pietinę Arkties dalį.

Didžiojoje žemyno dalyje iškrito mažiau kritulių nei įprastai, todėl nukentėjo žemės ūkio produkcija ir vandens atsargos, taip pat susidarė sąlygos gaisrams kilti.

Šiais metais buvo užfiksuotas antras didžiausias išdegęs plotas regione – dideli gaisrai nusiaubė dalį Prancūzijos, Ispanijos, Portugalijos, Slovėnijos ir Čekijos.

Ispanijos vandens atsargos iki liepos mėnesio sumažėjo iki mažiau nei iki pusės, o 2022 metai Pirėnų pusiasalyje buvo ketvirti sausesni nei vidutiniai metai iš eilės.

Kai kuriose Prancūzijos dalyse ūkininkai negalėjo drėkinti laukų, o Vokietijoje dėl sausros nukentėjo javų ir vynuogių derlius.

Sausra taip pat paveikė energijos gamybą – sumažėjo hidroelektrinių ir kai kurių atominių elektrinių, kurių aušinimui naudojamas vanduo, gamyba.

Tačiau ataskaitoje pažymima, kad vėjo ir saulės energija 2022 metais sugeneravo 22,3 proc. Europos Sąjungos elektros ir pirmą kartą aplenkė iškastinį kurą (20 proc.).

„Saulės ir vėjo energija paprastai papildo viena kitą ištisus metus: saulės spinduliuotė didesnė vėlyvą pavasarį ir vasarą, o vėjo intensyvumas paprastai didesnis žiemą“, – sakoma ataskaitoje.

Nors per pastaruosius 30 metų Europoje nepastebėta didelių vėjo ar lietaus tendencijų, ataskaitoje nurodoma, kad pastebimas ryškus saulės spinduliuotės padidėjimas – 2022 metais saulės spinduliuotė buvo didžiausia nuo 1983 metų, kai buvo pradėti registruoti duomenys.