Rusiškos S-300 raketų sistemos – rakštis vienoje vietoje. Kam? Izraeliui. Jeigu Iranas gaus tas raketas, smogti šiitiškai valstybei karinį smūgį žydams bus labai sunku. Bet ar gaus Iranas tas raketas? O gal jau gavo? Iš Maskvos kol kas sklinda prieštaringos žinios.

Kremlius jau labai ilgai išsisukinėja; susitarimas su Iranu dėl S-300 raketų buvo pasirašytas dar 2007 m., tačiau raketų Irane kaip nėra, taip nėra. Susitarimo kaina – įspūdinga, apie 800 mln. JAV dolerių, bet, regis, Rusijai ne pinigai – svarbiausia.

S-300 sistema paverstų Iraną sunkiai įveikiama tvirtove. Tai puikiai suvokia Izraelio strategai, kurie tikrai nėra tokie naivūs, kad manytų, jog turėdamas visas reikiamas technologijas branduoliam ginklui pasigaminti, kada nors to Iranas nebandys nepadaryti...

Vadinasi, reikia išlaikyti galimybę bet kuriuo metu smūgiuoti šiitiškai respublikai. O to S-300 apsauga neleistų.

Spaudžiant Tel Avivui ir Vašingtonui 2010 m. Maskva sustabdė S-300 perdavimą Teheranui. Tada ir Jungtinės Tautos buvo paskelbusios Iranui sankcijas dėl jo branduolinės programos, kurios taip pat apėmė draudimą parduoti šiitiškai respublikai modernią ginkluotę. Tiesa, Iranas dėl sandorio nutraukimo kreipėsi į Ženevos arbitražo teismą su 4 mlrd. ieškiniu dėl patirtos žalos. Ir, pasak iraniečių, šis ieškinys bus atšauktas tik tada, kai Teheranas galiausiai gaus raketas.

Rusijos diplomatai aiškino, neva jiems pavyko įtikinti iraniečius atsiimti ieškinį, tačiau 2015 m. draudimą parduoti S-300 Iranui Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vėl atšaukė.

O pernai, regis, buvo sutarta, kad S-300 turėtų Iraną pasiekti iki šių metų kovo. Ar pasiekė?

Vasario 17 d., anot "Sputnik News" naujienų agentūros pranešimo, krovinys su rusiškomis raketomis pajudėjo iš pietinio Rusijos Astrachanės uosto, esančio Volgos žiotyse, link kitoje Kaspijos jūros pusėje esančio Irano.

Astrachanėje, remiantis tuo pačiu pranešimu, surengta ir uždara raketų perdavimo ceremonija, kurioje dalyvavo tiek Rusijos, tiek Irano atstovai. Tai, kaip teigė agentūra, jai patvirtino aukšti Irano kariškiai, tarp jų – šiitiškos respublikos generalinio štabo pavaduotojas majoras generolas Mostafa Izadis.

Tačiau kitą dieną V.Putino atstovai suskubo paneigti tokią informaciją – anot jų, S-300 nenukeliavo į Iraną. Maskva argumentavo, kad Teheranas esą dar neapmokėjo sąskaitos, todėl priešlėktuvinės gynybos sistemų negavo. Tą pranešimą paskelbė TASS naujienų agentūra vasario 18 d.

"Pirmųjų S-300 raketų pristatyti negalima, kadangi Iranas iki vasario 16 d. neatsiskaitė už pirkinį", – aiškino vienas aukštas Rusijos gynybos ministerijos pareigūnas.

O tada pridūrė: "Tai, kad Astrachanėje svečiavosi Irano gynybos ministras ir jis dalyvavo kažkokioje mistinėje ceremonijoje, kurios metu buvo perduotos pirmosios raketos, netiesa."

Nejaugi Rusija vėl atšaukė raketų pardavimą?

Bent jau kol kas sunku pasakyti. Kur kas aiškiau yra tai, kas labiausiai nesuinteresuotas tokių raketų pardavimu Iranui – tai, kaip minėta, Izraelis. O žydų valstybės santykiai su V.Putinu dabar neblogi. Tiksliau sakant, jie niekuomet nebuvo blogi. Rusija labai retai kritikuoja Izraelį, o Tel Avivas – Rusiją. Net ir dėl Sirijos tarp abiejų šalių randama bendra kalba, nors šios šalies vadovas Basharas al Assadas – senas žydų valstybės varžovas, o Maskva jį palaiko.

Grįžkime prie S-300 – jeigu Iranas šią sistemą turėtų, jo branduolinių objektų negalėtų taip lengvai atakuoti jokios kitos šalies karinės oro pajėgos, net amerikiečių.

Sistema S-300 – tai šiuolaikinis raketų žemė-oras kompleksas, kuris gali tiksliai numušti lėktuvus arba valdomas raketas. Be to, ši sistema – sunkiai neutralizuojama.