Smūgiai – ir Kyjive, Dnipre, Žitomire, Charkive. Visur rusų kariai taikėsi į energetikos tinklą. kilo gaisrai. Agresoriaus siekis prieš žiemą palikti ukrainiečius be šviesos ir šilumos.
„Labai šalta. Miegu su drabužiais“, – sakė berniukas.
Anot Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, priešas sunaikino jau trečdalį elektros stočių. Pasaulis turi geriau ginkluoti Ukrainą gintis.
„Pasaulis gali ir privalo sustabdyti šį terorą. Kai kalbame apie Ukrainos oro gynybos poreikį, kalbame apie realius gyvenimus, kuriuos atima teroristai. Mums pavyksta numušti dalį tokių raketų ir bepiločių“, – teigė jis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tuo metu Aliaksandro Lukašenkos režimas leidžia Rusijai verti užslėptą frontą Baltarusijoje. Rusija ten traukiniais siunčia iki 9 t9kst. karių, tankų bei artilerijos.„Planuojama, kad atvyks iki 9 tūkst. karių, apie 170 tankų, iki 200 šarvuotų kovos mašinų, iki 100 pabūklų ir minosvaidžių – didesnio nei 100 milimetrų kalibro. Bus dislokuoti keturiuose Baltarusijos poligonuose – rytinėje ir centrinėje dalyje. Paskui pradės kovinį pasirengimą“, – kalbėjo Baltarusijos gynybos ministerijos atstovas Valerij Revenko.
Pasak Ukrainos prezidento Kanceliarijos patarėjo Oleksejaus Arestovyčiaus, Vladimiras Putinas gali šią žiemą vėl bandyti užgrobti Kyjivą, puldamas būtent iš Baltarusijos. Amerika sakė atidžiai sekanti situaciją ir žada karinę paramą Ukrainai nemenks, o Iranui, kuris aprūpina mirtį sėjančiais dronais agresorę Rusiją, sankcijos tik didės.
„Mes penktadienį jau paskelbėme apie papildomą 725 mln. dolerių paketą Ukrainai, kad ji galėtų toliau drąsiai gintis. Iranas svarsto galimybę parduoti dar daugiau naikinamųjų ginklų remdamasi invazija. Mes ir toliau taikysime sankcijas tiek Rusijos, tiek Irano prekybai ginklais“, – sakė Baltųjų Rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.
Ukrainai pirmadienį su Rusija pavyko apsikeisti daugiau nei 100 belaisvių. Į tėvynę sugrąžintos 108 Ukrainos karinėse pajėgose tarnaujančios moterys. Tarp jų – ir pora dešimčių civilių. Kai kurios iš šių ukrainiečių gynė Mariupolio „Azovstal“ gamyklą.
Tuo metu per mainus Rusija susigrąžino 110 piliečių, tarp kurių – 72 civilinių laivų jūreiviai. Šie vėl prieš kameras vaidino: „Mes – vargšai, iškankinti“, – guodėsi jie.
Aukas Rusija skaičiuoja net savo žemėse. Jeisko mieste ant gyvenamųjų namų sudužus rusų naikintuvui-bombonešiui, žuvusiųjų išsaugo iki trylikos įskaitant tris vaikus. Abu pilotai prieš lėktuvui smingant prie devynaukščio katapultavosi. Jie aiškino, kad neva užsidegė vienas iš variklių. „Su-34“ tipo orlaivis, kuris naudojamas ir kare su Ukraina, tariamai atliko mokomąjį skrydį. Tokie paprastai skrenda be amunicijos. Bet, anot „Komsamolskaja Pravda“, sprogimo stiprumas rodo, – bombonešis galėjo būti ginkluotas.
Prognozės, kad jau netrukus Rusijos ekonomiką ištiks krachas – atidedamos. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) agresorei prognozuoja kone perpus mažesnę recesiją nei vasarą. Lietuvos ekonomistai sako, kad viena priežasčių – Vakarų sankcijos. Rusija sugebėjo jas apeiti ir toliau eksportuoti bei importuoti prekes.
Vis dėlto politikai toliau kartoja mantrą, kad sankcijos ir neturėjo greitai suveikti – esą Rusijos ekonomika vis tiek galiausiai palūš, bet šiek tiek vėliau. Daug niūresnės nei Rusijos užpultos Ukrainos ekonomikos prognozės.
Ekonomikos prognozės – niūrios kaip debesys rudenį. Šių metų žiema bus sunki, bet kitų, ko gero, dar sunkesnė.
„Blogiausia – dar ateityje. 2023-ieji daugeliui gyventojų primins recesiją“, – sakė TVF patarėjas ekonomikos klausimais Pierre'as-Olivier'as Gourinchas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
TVF prognozuoja, kad šiemet pasaulio ekonomikos augimas bus kone dvigubai mažesnis nei pernai, o kitąmet – dar prasčiau, nes nesieks net 3 procentų. Tai būtų istorinio mąsto lėtėjimas, nematytas nuo 2009-ųjų.
„Mes turime susitaikyti su šiek tiek nauja realybe. Tai reiškia, kad ekonomika tikriausiai pasiekė piką, stabilizavosi ir gali šiek tiek nukristi“, – sakė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Pasaulis gyvens blogiau, bet viso to kaltininkė Rusija sulauks mažesnio smūgio nei prognozuota. Bendrasis vidaus produktas (BVP) Rusijoje šiemet kris, bet mažiau nei tikėtasi vasarą: vietoje 6 – vos 3,4 procento.
„Tai yra visiškai nedaug. Iš tiesų, mes visi palaikantys Ukrainą norėjome, kad Rusijai būtų blogiau, net emociškai prognozavome, kad jai bus blogiau nei yra iš tikrųjų“, – teigė Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.
Viena iš priežasčių – Vakarų sankcijos. Rusija sugebėjo jas apeiti ir toliau eksportuoti bei importuoti prekes.
Tai parodo, kad sankcijos turėjo mažesnį staigų efektą negu kai kas tikėjosi.
„Tai parodo, kad sankcijos turėjo mažesnį staigų efektą negu kai kas tikėjosi. Tačiau tai nereiškia, kad sankcijos neveikia – daugelis jų yra nukreiptos į vidutinio arba ilgojo laikotarpio perspektyvą. Kitaip tariant, Rusijos ekonomika susidurs su didžiuliais sunkumais ir kitais metais, ir po dviejų metų, ir po trijų metų“, – sakė politologas Linas Kojala.
Buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad didžiausią poveikį, kaip daugelis sako, Rusija turėtų pajusti kitų metų pavasarį. „Dabar ta ekonomika ne tiek paveikta, kad ji griūtų“, – teigė L. Linkevičius.
