Regis, amerikiečius žudynės Konektikuto valstijoje sukrėtė ne mažiau nei Rugsėjo 11-osios atakos. Panašios tragedijos Amerikoje kartojasi, tačiau ginklų amerikiečiai niekaip neišsižada.

Kultūros dalis

Ką daryti? Kaip apsaugoti save ir savo vaikus? Gal įpareigoti slaptąją tarnybą saugoti kiekvieną šalies darželį, mokyklą ar net universitetą?

Po žudynių Konektikute imta garsiai kalbėti, kad būtina bent jau apriboti prekybą ginklais. Sunkoka įsivaizduoti, kad kur nors pasaulyje namų šeimininkė, kaip Nancy Lanza, namie laikytų net kelis ginklus, esą dėl pomėgio retsykiais pašaudyti.

Tačiau Amerikoje tai nieko nestebina. Pašaudyti čia, regis, mėgsta daugelis. Įsigyti ginklų taip pat gali visi, kas netingi. Amerikos ginklų pramonė klesti. Ką jau kalbėti apie antrąją JAV konstitucijos pataisą, kuri teigia, kad kiekvienas šalyje turi teisę turėti ginklą.

Pasaulyje, taip pat JAV, gyvena daug protingų žmonių, tačiau visuomet yra ir tokių, kurie ryžtasi panašiems poelgiams, kaip Konektikuto skerdikas Adamas Lanza.

Visai neseniai Amerika su šiurpu žvelgė į akivaizdžiai psichinį ligonį primenantį Jamesą Holmesą, kuris Kolorado valstijos Ororos kino teatre sušaudė keliolika žmonių. Kaip paaiškėjo, Džokeriu iš populiarios kino juostos apie Betmeną save vadinantis vyras nuėjo į parduotuvę ir niekieno netrukdomas įsigijo ginklų.

Kitas klausimas – kaip tragedijas savo akimis regėję žmonės toliau gyvens? Niutauno miestas, regis, ilgai nepamirš lemtingos gruodžio 14-osios. Apie čia įvykusias kraupias žudynes primins ne tik kryželiai kapinėse. Daugelis gyventojų buvo traumuoti. Ypač vaikai, kurie savo akimis matė šiurpų išpuolį. Turbūt kiekvieną įžengiantį į klasę daugelis mažamečių pasitiks krūpčiojimu.

Vienas Niutauno gyventojas, į miestą po tragedijos atvykus šalies prezidentui Barackui Obamai, susirinkusiems žurnalistams pasakė: „Tegul jis (B.Obama – red. past.) grįžta į Vašingtoną ir pasako jiems visiems, ką čia išvydo.“

Pyktis ir neviltis nestebina. Po kiekvienų žudynių Amerikoje daug kalbama apie ginklų kontrolės griežtinimą, tačiau kalbos dažnai lieka kalbomis.

Antai, A.Lanzos naudotas ginklas buvo pusiau automatinis šautuvas „Bushmaster“ – kaip tik toks, koks būtų uždraustas, jeigu šalies vadovo B.Obamos remiamą įstatymo projektą patvirtintų Kongresas.

Tačiau toks Kongreso sprendimas toli gražu negarantuotas. Kodėl? Nes Amerikoje bet kokie draudimai suvokiami kaip žmogaus laisvių pažeidimas. Kaip taikliai pasakė vienas JAV apžvalgininkas, „uždrausti ginklus Amerikoje – tai tas pats, kaip uždrausti mobiliuosius telefonus“.

Žudiko motina, 52 metų N.Lanza, daugelio pažįstamų buvo vadinama pavyzdine motina ir namų šeimininke. Moteris gyveno pasiturinčiai. Gaudavo iš vyro Peterio Lanzos solidžius alimentus, gyveno prabangiame name. Niekas negali pasakyti, kad ji buvo kokia nors pamišėlė. Priešingai, ji nenuleido akių nuo savo sūnaus, kartu su jaunuolio tėvu Peteriu rūpinosi, kad po skyrybų Adamui nieko netrūktų.

Tiesa, daugelio amerikiečių nestebino ir tai, kad moteris namie laikė didžiulį ginklų arsenalą.

Bet kam moteriai buvo reikalingas kariuomenėje naudojamas automatas „Bushmaster AR-15“? Net karų draskomose šalyse civiliai neturi tiek amunicijos, kiek JAV gyventojai.

Ekspertai sako, kad sunku rasti atsakymą, kodėl turėti ginklą amerikiečiams taip svarbu. Pasak jų, ginklų kultūra taip įsigalėjusi amerikiečių visuomenėje, kad net panašios į nutikusią Konektikute tragedijos mažai ką gali pakeisti.

„Aš supratau. Iš esmės mes patys norime žengti šiuo keliu“, – apie Amerikoje klestinčią ginklų kultūrą esė, kurią išspausdino dienraštis „The New York Times“, rašė Gregory Gibsonas, 1992 m. per šaudymą vienoje pradinėje mokykloje netekęs sūnaus Galeno.

Yra ir kita medalio pusė – socialinės problemos visuomenėje.

Ekonomikos nuosmukis ir augančios socialinės problemos pamažu griauna amerikietiškos svajonės mitą. Žmonės suvokė, kad tik jie patys yra savo likimo kalviai, todėl ir saugumas – tik jų pačių reikalas.

„Žudo žmonės, ne ginklai“

Nenuostabu, kad po skerdynių Konektikute Amerikoje vėl pasigirdo šūkis „Daugiau ginklų – daugiau saugumo“.

Kai kurie Kongreso nariai pareiškė, kad ne ginklų kontrolės griežtinimas, o, priešingai, švelninimas padės išvengti tokių tragedijų kaip Niutaune.

Ginklų pramonės lobistų organizacijos „Guns Owners of America“ vadovas Larry Prattas taip pat pabrėžė, kad ne kas kitas, o griežta ginklų kontrolė Konektikuto valstijoje lėmė šią tragediją.

„Kongreso narių ir Konektikuto valstijos įstatymų leidėjų rankos suteptos krauju, nes būtent jie balsavo už ginklų draudimą šioje ir kitose valstijose, – gan ciniškai rašė L.Prattas. – Jie uždraudė žmonėms apginti save, nors tai buvo vienintelis būdas apsisaugoti.“

Bet kurioje pasaulio šalyje tokie pareiškimai būtų geriausiu atveju netaktiški, tik ne Amerikoje. Lobistams ir jų finansuojamiems politikams nerūpi nei šokiruojanti statistika, nei pavieniai sukrečiantys atvejai. Antai, Floridoje 17 metų Jordanas Davisas buvo pašautas vien dėl to, kad kažkam vietos benzino kolonėlėje užkliuvo jo automobilyje skambanti tranki muzika.

Remiantis statistika, nusikaltimų, per kuriuos panaudojamas šaunamasis ginklas, Amerikoje fiksuojama daugiausia pasaulyje. Kiekvienais metais šalyje nušaunama apie 30 tūkst. žmonių. Žmogžudysčių skaičius JAV yra penkis kartus didesnis nei Prancūzijoje, o ginkluotų užpuolimų skaičius – net 16 kartų didesnis nei Vokietijoje.

Deja, po kiekvienų panašių į Konektikuto skerdynių ginklų kainos Amerikoje auga kaip ant mielių. Pavyzdžiui, po šaudynių Kolorado kino teatre ginklų pardavimas šioje valstijoje išaugo beveik 41 proc. Arizonos valstijoje po susišaudymo, per kurį buvo sunkiai sužeista Kongreso narė Gabby Giffords, ginklų kainos išaugo net 60 proc.

Stebina ir tai, kad visi tie, kurie ima kalbėti apie ginklų įsigijimo kontrolės griežtinimą, pavyzdžiui, Niujorko meras Mike'as Bloombergas, apšaukiami atitrūkusiais nuo realybės.

„The New York Times“ apžvalgininkas Nate'as Silveris reziumavo, kad panašios tragedijos kaip Konektikute parankiausios lobistams. Pasak jo, niekas Amerikoje nekalba apie „ginklų kontrolę“, veikiau apie „teises į ginklą“.

Ginklų pramonės lobistai Amerikoje – vieni įtakingiausių pasaulyje. Antai, didžiausia lobistinė organizacija „National Rifle Association“, kurios neoficialus šūkis – „ne ginklai žudo žmones, o žmonės žudo žmones“, šių metų prezidento ir Kongreso rinkimams skyrė 3 mln. JAV dolerių.

Tai gerokai daugiau nei 2000 m. Apie 95 proc. visų skirtų pinigų teko Respublikonų partijos kandidatams. Politikams lobistų įtaka turi didelę reikšmę. Antai, 1994 m. Respublikonų partija net sugebėjo laimėti daugumą Atstovų rūmuose, nes karštai pasipriešino tuomečio prezidento Billo Clintono planams sugriežtinti ginklų įsigijimo taisykles.

Demokratų partija, regis, pasimokė iš klaidų. Pasak „The New York Times“, po susišaudymo Arizonoje JAV teisingumo departamentas sudarė tam tikrų veiksmų sąrašą, pagal kurį būtų griežtinama ginklų kontrolė. Tačiau per rinkimų kampaniją šie pasiūlymai taip ir liko nepatvirtinti.

Panacėjos nėra?

Žinomas amerikiečių kriminalistas Jamesas Alanas Foxas vis dėlto tvirtino, kad sprendimo, kuris padėtų išvengti panašių tragedijų į Niutauno, nėra.

„Masiniai žudikai nesirenka, kurie ginklai jiems lengviau pasiekiami, kurie ne. Dažniausiai jie būna apsisprendę ir ryžtingai nusiteikę. Taigi, jie tikrai ras būdą, kaip įgyvendinti savo tikslą, – teigė kriminalistas. – Žinoma, atakos ginklų įsigijimo apribojimai yra tinkamas sprendimas, bet pažvelkime į statistiką – juk daugelis masinių žmogžudysčių buvo įvykdyta pistoletais ir kitais šaunamaisiais ginklais, kurie nėra klasifikuojami, kaip atakos ginklai.“

Ekspertas pridūrė: „Nei ginklų kontrolė, nei psichiatrų pagalba, nei pažangios saugumo sistemos nėra panacėja, tačiau tai nereiškia, kad mes neturime stengtis. Gali būti, kad šios priemonės padės sustabdyti kitą masinę žmogžudystę, juk ką nors daryti geriau nei sėdėti rankas sudėjus.“

Liberalūs įstatymai

Konstitucija. Antroji JAV konstitucijos pataisa numato teisę kiekvienam šalies piliečiui saugumo sumetimais laikyti ir nešiotis ginklus. 2008 m. JAV Aukščiausiasis teismas patvirtino teisę amerikiečiams turėti nuosavus ginklus savigynos tikslams.

Brady įstatymas. Patvirtintas 1994 m. Šis įstatymas numato, kad bet kuris šaunamojo ginklo pirkėjas prieš jį įsigydamas turi būti patikrinamas. Įstatymas buvo pavadintas Jimo Brady, buvusio JAV prezidento Ronaldo Reagano spaudos sekretoriaus, garbei. 1981 m. jis buvo pašautas per pasikėsinimą į tuometį JAV vadovą.

Atakos ginklų draudimas. Nuo 1994 iki 2004 m. JAV buvo draudžiama įsigyti vadinamųjų atakos ginklų. Tačiau draudimo galiojimo laikas baigėsi dar George'o W.Busho valdymo metais ir nebuvo pratęstas.

„Paslėpti ginklai“. Ginklų pramonės lobistai pasiekė, kad vos dvi JAV valstijos – Ilinojus ir Viskonsinas, taip pat Kolumbijos apygarda griežtai uždraustų gyventojams nešiotis paslėptus ginklus viešose vietose.

Kruviniausios masinės žudynės pasaulyje

Niutaune įvykusios skerdynės – ne vienintelės ir, deja, ne paskutinės pasaulio istorijoje.

• 1982 m. Pietų Korėja: girtas policijos pareigūnas Sang-Namdo mieste, ginkluotas šautuvu ir granatomis, nužudė 57 žmones ir sužeidė 38. Užpuolikas susisprogdino.

• 1987 m. Didžioji Britanija: 27 metų vyras Hungerfordo mieste, į pietus nuo šalies sostinės Londono, nužudė 16 žmonių, sužeidė 11 ir nusižudė.

• 1989 m. Prancūzija: ūkininkas netoli Šveicarijos sienos esančiame kaime nušovė 14 žmonių, tarp jų savo šeimos narius. Jis buvo sulaikytas policijos.

• 1990 m. Naujoji Zelandija: Aramoanos mieste 33 metų Davidas Gray nužudė 11 žmonių. Išpuolis tęsėsi 24 valandas. Užpuoliką nušovė policijos pareigūnai.

• 1996 m. Australija: Port Artūro mieste, Tasmanijos saloje, Martinas Bryantas nužudė 35 žmones. Tai didžiausios žudynės Australijos istorijoje.

• 1999 m. JAV: du gerai ginkluoti paaugliai Ericas Harrisas ir Dylanas Kleboldas Kolumbaino vidurinėje mokykloje, Kolorado valstijoje, nužudė 12 mokinių ir mokytoją. Užpuolikai nusižudė mokyklos bibliotekoje.

• 2001 m. Nepalas: princas Dipendra nužudė 8 Nepalo karališkosios šeimos narius, tarp jų karalių Birendrą ir karalienę Aiswaryą, o paskui nusižudė.

• 2002 m. Vokietija: Erfurto mieste 19 metų Robertas Steinhäuseris Gutenbergo gimnazijoje nužudė 12 mokytojų, sekretorę, du mokinius ir policijos pareigūną. Vėliau jis nusišovė.

• 2008 m. Suomija: Kauhajokio mieste, šiaurinėje Suomijos dalyje, Mattis Juhanis Saaris nužudė 9 mokinius ir vieną mokyklos darbuotoją. Užpuolikas, šovęs į save, mirė Tamperės ligoninėje.

• 2009 m. Vokietija: 17 metų Timas Kretschmeris netoli Štutgarto miesto esančioje Vinendeno vidurinėje mokykloje nužudė 9 mokinius ir 3 mokytojus. Taip pat jis nužudė vieną žmogų sprukdamas iš įvykio vietos. Apsuptas policijos šaulys nusišovė.

• 2009 m. JAV: Fort Hudo karinėje bazėje Teksaso valstijoje užpuolikas Nidalas Malikas Hasanas nužudė 13 žmonių, sužeidė 31.

• 2010 m. Didžioji Britanija: keliaudamas per miestelius šiaurės Anglijos Kambrijos grafystėje Derrickas Birdas nužudė 12 žmonių, 11 sužeidė. Po išpuolio jis nusižudė.

• 2011 m. Norvegija: ekstremistinių pažiūrų Andersas Behringas-Breivikas susprogdino bombą netoli Norvegijos vyriausybės pastato šalies sostinės Oslo centre, o vėliau Utiojos saloje šaudė į Norvegijos Darbo partijos jaunimo stovyklos dalyvius. Per išpuolį žuvo 77 žmonės.

• 2012 m. JAV: Jamesas Holmesas Kolorado valstijos Auroros miesto kino teatre nušovė 12 žmonių, susirinkusių į kino juostos „Betmenas: Tamsos karys“ premjerą, ir sužeidė 58.

• 2012 m. JAV: sikhų šventykloje Viskonsino valstijoje Wade’as Michaelas Page’as nušovė 6 žmones. Jis buvo nukautas policijos pareigūnų.

• 2012 m. JAV: Niutauno mieste 20 metų Adamas Lanza nužudė 20 Sendi Huko pradinės mokyklos mokinius ir 6 suaugusiuosius, tarp jų savo motiną Nancy Lanzą.