Atlikus 2016 metų nacionalinę ligoninių apklausą paaiškėjo, kad šalies valstybinėse ligoninėse nebeliko arba nepakanka 76 proc. vaistų ir 81 proc. gydytojams reikalingų medicininių bei chirurginių priemonių.

Prieš metus nebebuvo arba trūko 67 proc. vaistų ir 61 proc. medicininių priemonių.

Tyrimą, kuriame buvo išnagrinėta padėtis daugiau kaip 240 gydymo centrų visoje šalyje, atliko viena ne pelno medicinos organizacija ir Venesuelos centrinio universiteto mokslininkai.

Jie nustatė, kad „periodiškai sutrinka“ 90 proc. ligoninių greitosios pagalbos skyrių darbas ir kad maisto trūksta 70 proc. ligoninių maitinimo programų.

Šis vaistų ir maisto deficitas „paaiškina, kodėl visose ligoninėse yra laukimo sąrašai“, pareiškė tyrimą Kongrese pristatęs opozicijai atstovaujantis parlamentaras Jose Manuelis Olivaresas (Chosė Manuelis Olivaresas).

Opozicijos iniciatyva parlamentas balandį priėmė įstatymą, kuriuo prezidento Nicolaso Maduro (Nikolaso Maduro) vyriausybė buvo įpareigota priimti humanitarinę pagalbą trūkstamu maistu ir vaistais.

Tačiau Aukščiausiasis Teismas, kurį, kaip tvirtina opozicija, kontroliuoja N. Maduro, paskelbė, kad ši priemonė yra nekonstitucinė.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) padėtį Venesueloje yra pavadinęs „humanitarine krize“. Tačiau N. Maduro vyriausybė su tuo nesutinka.

Prezidentas tvirtina, kad įvairių prekių deficitą kadaise klestėjusioje naftą išgaunančioje šalyje skatina „ekonominis karas“, kurį pradėjo destabilizuoti jo vyriausybę siekiantis turtingųjų elitas.

Tuo tarpu opozicija teigia, kad krizę lėmė N. Maduro socialistinio ekonominio modelio žlugimas.