Kroatijos parlamentas penktadienį balsuos dėl būtinybės surengti referendumą, kuriame būtų siūloma atsakyti į klausimą, ar reikia griežtai uždrausti tos pačios lyties asmenų santuokas šioje katalikiškoje šalyje, nors prieš tokį žingsnį įnirtingai protestuoja gėjų teisių aktyvistai.

Balsavimas vyks po to, kai daugiau nei 700 tūkst. žmonių pasirašė peticiją, parengtą konservatyvios pakraipos judėjimo „Šeimos vardan“, reikalaujančio, kad būtų priimta konstitucijos pataisa, teigianti, kad santuoka yra „sąjunga tarp vyro ir moters“.

Šiuo metu Kroatijos konstitucijoje nėra jokio santuokos apibrėžimo.

Jeigu parlamentas pritartų referendumui, toks balsavimas naujausioje Europos Sąjungos (ES) naujausioje narėje galėtų būti surengtas jau gruodžio 1-ąją.

Šiuo metu Kroatijoje tos pačios lyties asmenų santuokos neleidžiamos, tačiau daugelis konservatorių susirūpinę, kad tokia galimybė gali būti atverta, kai centro kairioji vyriausybės paskelbė rengianti įstatymo projektą, pagal kurį gėjai ir lesbietės įgytų teisę registruotis kaip „gyvenimo partneriai“.

Gėjų teisių aktyvistai prieštaravo siūlymui surengti referendumą dėl šio klausimo, sakydamas, kad jis būtų diskriminuojantis. Jie taip pat prašo šalies aukščiausiojo teismo išsiaiškinti, ar toks balsavimas neprieštarautų šalies konstitucijai.

„Neabejotina, kad tai žmogaus teisių klausimas ir kad dėl to jis negali būti pateiktas spręsti referendume“, – sakė iškili homoseksualų teisių aktyvistė Sanja Juras (Sania Juras).

Jeigu referendumas būtų surengtas, jis taptų pirmuoju piliečių inicijuotu nacionaliniu balsavimu 4,2 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kuri paskelbė nepriklausomybę nuo buvusios Jugoslavijos 1991 metais.

Pagal Kroatijos įstatymus referendumas būtų laikomas galiojančiu, net jeigu dauguma rinkėjų nebalsuotų, todėl netgi gana mažo dalyvių skaičiaus gali pakakti, kad būtų prastumtas griežtas tos pačios lyties asmenų santuokų draudimas.

2003 metais Kroatija tos pačios lyties asmenų porų, gyvenančių kartu bent trejus metus, teises sulygino su nesusituokusių homoseksualių porų teisėmis, įskaitant valstybės pripažįstamą teisę į bendrą turtą.

Tačiau gėjų teisės tebėra opus klausimas šalyje, kurioje beveik 90 proc. gyventojų yra katalikai ir kurioje Bažnyčia turi didelę įtaką.

Pirmasis Kroatijoje gėjų paradas buvo surengtas sostinėje Zagrebe 2002 metais, tačiau per jį daugiau nei 12 dalyvių buvo sumušti.

Nuo tada gėjų paradai būdavo rengiami kasmet be didesnių incidentų, nors visuomet su stipria policijos apsauga.

28 metų bedarbis virėjas Nevenas Raukas sakė naujienų agentūrai AFP, kad „gėjai vis dar bijo išeiti į viešumą“.

„Mes keičiame įstatymus, tačiau mūsų visuomenės mąstysena kinta gana lėtai“, – teigė N.Raukas, kuris yra tapęs homofobinio smurto auka.

Katalikų Bažnyčios palaikomas judėjimas „Šeimos vardan“ atmeta kaltinimus homofobija, argumentuodamas, kad teisė į tos pačios lyties asmenų santuokas nėra prigimtinė žmogaus teisė, taip pat kaltindamas „agresyvias“ gėjų teisių organizacijas mėginant daryti įtaką visuomenei.

Neseniai atlikta apklausa rodo, kad 54 proc. kroatų palaiko to judėjimo iniciatyvą, o 30 proc. yra prieš ją nusistatę.

„Esame tradicinė šalis, ir daugumos balsas turėtų būti išgirstas“, – sakė 40-metė administratorė Marija Jankovič.