Krymas įkūrė centrinį banką ir laukia Rusijos pinigų

Krymo vicepremjeras Rustamas Temirgalijevas pareiškė, kad regionas įkūrė naują centrinį banką ir tikisi 30 mln. JAV dolerių paramos iš Rusijos.

Pasak R.Temirgalijevo, kurį cituoja naujienų agentūra „Interfax“, „artimiausiomis dienomis“ Rusija į Krymą atsiųs 1 mlrd. rublių, kad padėtų stabilizuoti jo finansinę padėtį.

Naujasis centrinis bankas vėliau veiks kaip Rusijos centrinio banko regioninis padalinys, nurodė vicepremjeras.

Turkija atsisako pripažinti Krymo referendumo teisėtumą

Turkija pirmadienį pareiškė nepripažįstanti Kryme vykusio referendumo, per kurį rinkėjai nusprendė prisijungti prie Rusijos, rezultatų, baimindamasi dėl vietos totorių ateities šiame regione.

„Šis referendumas yra nepripažintas, jis neturi legitimumo“, – sakė užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu (Achmetas Davutohlu) spaudos konferencijoje Ankaroje, kurioje taip pat dalyvavo turkiškai kalbančių Krymo totorių lyderis Mustafa Kirimoglu (Mustafa Kirimohlu).

Krymas paskelbė nepriklausomybę nuo Ukrainos ir kreipėsi dėl regiono prijungimo prie Rusijos, kai sekmadienį vykusiame referendume, pasak jo, 96,6 procentai rinkėjų pasisakė už regiono atsiskyrimą.

Daugelis Krymo totorių kategoriškai pasisako prieš prisijungimą prie Rusijos, baimindamiesi netekti savo kaip mažumos teisių.

„Mes nepripažinome ir nepripažinsime referendumo, – sakė M.Kirimoglu. – Krymo totorių ateitis priklauso nuo Ukrainos valstybės“.

Pasak A.Davutoglu, šis referendumas „pažeidžia Ukrainos teritorinį vientisumą“.

„Tikiuosi, kad šis referendumas, kuris yra nepriimtinas, nesukels naujos įtampos“, – sakė jis, ragindamas visas suinteresuotas šalis veikti, pasitelkiant „sveiką protą“ ir vengti „karinių manevrų“.

NATO sąjungininkė Turkija sako, kad 12 proc. Krymo gyventojų yra turkiškai kalbantys totoriai, kurie, kaip dauguma turkų, yra musulmonai.

Ukrainos parlamentas patvirtino prezidento nutarimą skelbti dalinę 40 tūkst. atsargos karių mobilizaciją

Ukrainos parlamentas, siekiantis sustiprinti šalies ginkluotąsias pajėgas, iškilus Krymo pusiasalio prijungimo prie Rusijos grėsmei, pirmadienį patvirtino prezidento įsaką dėl dalinės mobilizacijos, per kurią būtų pašaukta 40 tūkst. atsargos karių.

Nacionalinio saugumo gynybos tarybos sekretorius Andrijus Parubijus sakė Aukščiausiajai Radai, jog 20 tūkst. atsargos karių bus pasiųsti į ginkluotųjų pajėgų dalinius, o kiti bus pervesti į naujai įkurtą Nacionalinę gvardiją.

Krymas tapo Rusijos faktiškai kontroliuojama teritorija praeitą mėnesį, o per sekmadienį vykusį referendumą, kaip rodo oficialūs rezultatai, daugiau nei 96 proc. dalyvių palaikė pasiūlymą atsiskirti nuo Ukrainos ir tapti Rusijos dalimi.

„Tai, kad įvyko, yra užgrobimas, įžūli agresija, Rusijos įvykdytas dalies Krymo ir Sevastopolio miesto teritorijos užgrobimas“, – A.Parubijus sakė parlamentui prieš balsavimą.

„Dabar turime pagrindo skelbti, kad priemonės, kurių imamės šiandien, yra pakankamos, siekiant išvengti Krymo scenarijaus pasikartojimo Ukrainos pietryčių regionuose“, – pridūrė jis.

Tarp tokių regionų – Donecko ir Charkovo miestai, kuriuose pastaruoju metu vyko susirėmimai tarp prorusiškų demonstrantų ir naujosios Kijevo valdžios šalininkų, taip pat Juodosios jūros pakrantė į šiaurės vakarus nuo Krymo.

Už dalinę mobilizaciją balsavo 275 deputatai 450 vietų turinčioje Aukščiausioje Radoje. Apie 30 deputatų atsisakė balsuoti.

Parlamentas taip pat pritarė pasiūlymui papildomai skirti 6,9 mlrd. grivinų (1,77 mlrd. litų) šalies ginkluotosioms pajėgoms.

Laikinojo prezidento Oleho Turčynovo dekrete numatoma, kad mobilizacija bus atlikta per 45 dienas ir kad turi būti užtikrintas naujai pašauktų karių visiškas finansavimas ir aprūpinimas.

Prieš sekmadienį vykusį referendumą Kijevas praeitą savaitę paskelbė preliminarią mobilizaciją ir įkūrė Nacionalinę gvardiją, kurią sudarys 60 tūkst. savanorių. Šie sprendimai buvo priimti Rusijos pajėgoms apsupus Ukrainos karines bazes Kryme.

Krymas gavo 295 mln. eurų finansinę pagalbą iš Rusijos, sako separatistų lyderis

Krymo separatistų lyderis pirmadienį pareiškė, kad ši autonominė respublika gavo beveik 295 mln. eurų (1 mlrd. litų) "finansinę pagalbą" iš Rusijos - kitą dieną po referendumo, kurio dalyviai triuškinama dauguma nubalsavo už atsiskyrimą nuo Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos.

"Rusijos Federacija šiandienį suteikė respublikai 15 mlrd. rublių finansinę pagalbą", - sakoma Krymo lyderio Sergejaus Aksionovo pranešime, paskelbtame socialiniame tinkle "Twitter".

ES atsakas į referendumą Kryme bus „ribotos sankcijos“

Europos Sąjungos (ES) valstybių ambasadoriai sekmadienį vėlai vakare sutarė įvesti „ribotą“ vizų draudimą ir turto įšaldymą kai kuriems asmenims Rusijoje reaguojant į sekmadienį Kryme vykusį referendumą, rašo Briuselio nepriklausoma svetainė EUobserver.

Diplomatinis šaltinis sakė, kad vėlai vakare vykusio susitikimo metu buvo „pasiektas susitarimas dėl (Rusijos pareigūnų) sąrašo, kuris yra gana ribotas tiek kalbant apie tų pareigūnų rangą, tiek apie jame esančių pavardžių skaičių“.

Šaltinis pridūrė, kad pietinės valstybės, įskaitant Kiprą, Graikiją, Portugaliją ir Ispaniją, pasisakančios prieš griežtesnio pobūdžio atsakomuosius veiksmus, sulaukė „tylios paramos“ iš Prancūzijos ir Vokietijos. Tuo tarpu Didžioji Britanija norėjo griežtesnio atsako.

Kitas ES šaltinis sakė, kad pirmadienį Briuselyje susitinkantys Bendrijos užsienio reikalų ministrai „gali vėl atnaujinti diskusijas“ dėl to sąrašo. Tačiau jis pridūrė: „Visgi manau, kad šiame vėlyvame etape jie sutelks dėmesį į tai, kad būtų pasiųsta vieninga ES žinia“.

Pirmadienį prorusiška Krymo valdžia paskelbė, kad sekmadienį vykusiame referendume 96,77 proc. balsavusiųjų pasisakė už regiono atsiskyrimą nuo Ukrainos ir prisijungimą prie Rusijos.

Plebiscite dalyvavo 83,1 proc. tokią teisę turėjusių rinkėjų.

Paskelbė Rusijos rublį antrąja oficialia valiuta

Krymo separatistinis parlamentas pirmadienį paskelbė Rusijos rublį antrąja oficialia valiuta, kuri bus naudojama kartu su Ukrainos grivina, kai šis regionas pasiskelbė nepriklausoma respublika po referendumo, kurio dalyviai nubalsavo už atsiskyrimą nuo Ukrainos ir prisijungimą prie Rusijos.

Krymo parlamento pranešime nurodoma, kad grivina bus naudojama iki 2016 metų sausio 1 dienos.

V. Putinas kreipsis į parlamentą dėl Krymo

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį kreipsis per abiejų parlamento rūmų bendrą sesiją dėl padėties Kryme, pranešė pareigūnai.

„Prezidento kalba su kreipimusi dėl Krymo numatyta 15 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku“, – nurodė Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas Ivanas Melnikovas.

Kremliaus spaudos tarnyba kol kas nepatvirtino, kad V.Putinas kreipsi bent bendrą Valstybės Dūmos ir Federacijos Tarybos posėdį.

Tačiau Kremliaus atstovas prie Valstybės Dūmos Garis Minchas sakė žurnalistams, kad prezidentas pasakys kalbą dėl Krymo, kuriame sekmadienį vykusiame referendume buvo nubalsuota už nepriklausomybę nuo Ukrainos ir prisijungimą prie Rusijos.

Krymo lyderis pranešė išvykstantis į Maskvą

Promaskvietiškas Krymo premjeras Sergejus Aksionovas pirmadienį sakė, kad regiono parlamentui patvirtinus sprendimą atsiskirti nuo Ukrainos ir prašytis priėmimo į Rusiją jis išvyksta į Maskvą.

„Mes skrendame į Maskvą“, – „Twitter“ parašė jis.

Anksčiau Krymo valdžia pranešė, kad po sekmadienio referendumo vėliau pirmadienį į Rusiją išvyks regiono delegacija.

Krymo vietos parlamentas pirmadienį paskelbė regiono nepriklausomybę nuo Ukrainos ir paprašė, kad pusiasalis būtų priimtas į Rusijos sudėtį.

Įstatymų leidėjai taip pat paskelbė, kad visa Ukrainos valstybės nuosavybė Kryme bus nacionalizuota.

„Krymo Respublika kreipiasi į Jungtines Tautas ir visas pasaulio šalis, prašydama pripažinti ją nepriklausoma valstybe“, – sakoma dokumente, kurį patvirtino Krymo parlamentas kitą dieną po to, kai šio regiono gyventojai referendume triuškinama dauguma nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos.

Paskelbė nepriklausomybę

Krymo premjeras Sergejus Aksionovas taip pat paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“, kad nuo kovo 30 dienos regione bus įvestas Maskvos laikas, dviem valandomis besiskiriantis nuo iki šiol pusiasalyje naudoto Ukrainos laiko.

100 vietų turinčioje Krymo Aukščiausioje Radoje šis nutarimas buvo vienbalsiai 85 posėdyje dalyvavusių deputatų po sekmadienį įvykusio vietos referendumo, kurio dalyviai triuškinama dauguma pasisakė už prisijungimą prie Rusijos.

„Krymo autonominės respublikos Aukščiausioji Rada ... skelbia Krymą nepriklausoma suverenia valstybe – Krymo Respublika“, – sakoma nepriklausomybės deklaracijoje.

Joje nurodoma, kad nuo pirmadienio Kryme nebegalioja Ukrainos įstatymai, o Ukrainos valstybės nutarimai, priimti po Kremliaus remiamo prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimo praeitą mėnesį, laikomi netekusiais galios.

„Ukrainos valstybinių institucijų veikla Krymo teritorijoje nebevykdoma, o jų įgaliojimai, turtas ir lėšos perduodamos Krymo Respublikos valstybės organams, – sakoma dokumente. – Visos įstaigos, verslo įmonės ir kitokios Ukrainai visiškai arba iš dalies priklausančios organizacijos Krymo teritorijoje priklausys Krymui.“

Kol kas neaišku, ar tarp perimamų objektų bus ir Ukrainos karinės bazės.

S.Aksionovas savo „Twitter“ žinutėje paskelbė, kad 500 Ukrainos karių paliko savo postus Sevastopolyje, kuriame bazuojasi Rusijos Juodosios jūros laivynas.

Ukrainos kariai liks Kryme, sako gynybos ministras

Ukrainos kariai liks Kryme, šalies gynybos ministras pareiškė pirmadienį, nors žiniasklaida pranešė, kad to pusiasalio separatistinė prorusiška vyriausybė planuoja paleisti ten esančius ukrainiečių dalinius.

„Pajėgos, kurios yra dislokuotos (Kryme), ten liks“, – gynybos ministras Ihoris Teniuchas sakė per spaudos konferenciją Kijeve, surengtą kitą dieną po to, kai tas Juodosios jūros pusiasalis referendume nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos.

Tuo metu Nepriklausomybę vienašališkai paskelbusio Krymo regiono parlamento pirmininkas Volodymyras Konstantynovas pirmadienį pareiškė, kad visi šiame pusiasalyje esantys Ukrainos kariniai daliniai bus „paleisti“, atliekant visos Ukrainos valstybės nuosavybės nacionalizaciją, pranešė Rusijos žiniasklaida.

„Daliniai bus paleisti. Kaip su tais (kariškiais), kurie nori čia gyventi? – Jokių problemų. Tų, kurie nori prisiekti ištikimybę, (prašymus) nagrinėsime“, – V.Konstantynovas sakė po posėdžio, kuriame buvo paskelbta Krymo nepriklausomybė ir patvirtintas prašymas priimti šį regioną į Rusijos Federacijos sudėtį.