Prorusiška Krymo valdžia tvirtina, kad referendumui visiškai pasirengta, ir tikisi, kad ateis balsuoti 100 procentų Krymo gyventojų. Tačiau jiems, panašu, labiau rūpi, kaip per visus šiuos neramumus išsaugoti santaupas ir atgauti pensijas.

Per kelias pastarąsias dienas naujoji Krymo valdžia iš tikrųjų parodė stebėtiną organizuotumą ir, greičiausiai ne be dar labiau organizuoto vadovavimo ir paramos, pasirengė sekmadienį vyksiančiam referendumui dėl Krymo prijungimo prie Rusijos. Yra ir balsadėžės, ir rinkėjų sąrašai, trūksta tik biuletenių. Referendumo organizatoriai tikisi, kad Krymo gyventojai, balsuos gausiai ir pritars Krymo stojimui į Rusijos federaciją. Tuo metu patys Krymo gyventojai stovi eilėse prie bankomatų bandydami atgauti algas ir pensijas, bei atsiimti santaupas. Nepanašu, kad tai pavyko visiems.

Krymo valdžia tvirtina, kad Ukrainos bankų nenacionalizuos ir, kad Maskva padės finansiškai, bet panika vis vien kilo. Nepanikuoja tik į Krymą įvestos 20 tūkst. Rusijos kariuomenės pajėgos. Tokiomis aplinkybėmis net ir aukščiausi Vakarų šalių diplomatai pripažįsta, kad svarbiausius sprendimus Kremlius turės priimti jau po kovo 16-osios.

„Manau, kad tokiomis aplinkybėmis niekas neabejoja už ką bus balsuota. Niekas dėl to neabejoja. Taigi tai klausimų nekelia. Klausimas kyla tik dėl to, ar Rusija pasirengusi ieškoti sprendimo derybomis su Ukraina, su kontaktine grupe, su kitomis suinteresuotomis šalimis, kad galima būtų tai išspręsti atsižvelgiant į jos teisėtus interesus, ir ji turi teisėtų interesų, bet jų užtikrinimas neturi pažeisti tarptautinių įstatymų ir tai neturi būti daroma automatų buožėmis ir įvestomis didelėmis karinėmis pajėgomis“, – sako JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry.

Prieš referendumą sekretorius planuoja nuskristi į Londoną, kur jis dar kartą susitiks su ministru Lavrovu, bet abejotina, kad prezidentas Putinas panorės ką nors keisti, kol negaus referendumo rezultatų.