Etniniai totoriai iš viso Krymo atvyko į Bachčisarajaus mieste sušauktą nepaprastąjį susirinkimą – Kurultajų – spręsdami maždaug 300 tūkst. narių turinčios musulmoniškos bendruomenės ateitį šiame Juodosios jūros pusiasalyje.

„Kiekvienai tautai ateina momentas, kai turi būti priimtas pasirinkimas, lemsiantis jos ateitį“, – sakė totorių bendruomenės lyderis Refatas Čubarovas.

Sausakimšame bendruomenės centre susirinkusius dalyvius jis ragino balsuoti už rezoliuciją, kurioje dėstomi planai „pradėti politines ir teisines procedūras dėl Krymo totorių nacionalinės ir teritorinės autonomijos jų istorinėje teritorijoje – Kryme“.

Tame dokumente atkreipiamas dėmesys į Krymo totorių susirūpinimą dėl pastarųjų įvykių pusiasalyje, iš kurio Rusijos kariai ir prorusiškos pajėgos išvarė Ukrainos kariuomenę, įvykus Maskvos palaikomam referendumui dėl Krymo atsiskyrimo nuo Ukrainos.

Totorių suvažiavime dalyvauja daugiau nei 200 žmonių, tarp jų ir Rusijos pareigūnai bei religiniai lyderiai - kaip Rusijos didysis muftijus Ravilas Gainetdinas, kuris irgi yra totorius.

„Šis kraštas yra Krymas, Krymo totorių tėvynė“, – pareiškė R.Gainetdinas, išprovokuodamas audringus klausytojų plojimus.

„Meldžiu visagalio Dievo, kad priimtumėte sprendimus, kurie bus naudingi Krymo totoriams“, – sakė jis, pridūręs, kad ne vienas Rusijos regionas yra mišrios etninės sudėties ir kad juose „žinoma, kaip kurti taiką mūsų bendruose namuose, kad gerai gyventume.“

Krymo totoriai, sudarantys apie 12 proc. pusiasalio gyventojų, griežtai priešinosi paskubomis surengtam prorusiškam referendumui, kuris įvyko kovo 16 dieną, o dauguma jų ta balsavimą boikotavo.

Tačiau R.Gainetdinas sakė, kad, jeigu Krymo rusams buvo suteikta galimybė spręsti savo ateitį, visi to proceso dalyviai „turi pradėti nuo požiūrio, jog Krymo totoriai taip pat turi šią teisę“.

Totoriai baiminasi Maskvos valdymo, prisimindami, kad Sovietų Sąjungos diktatorius Josifas Stalinas įsakė juos masiškai deportuoti į Centrinę Aziją baigiantis Antrajam pasauliui karui, ir apie pusė tremtinių, kaip teigiama, mirė neatlaikę sekinančios kelionės. Totoriams buvo leista grįžti į Krymą tik 9-ojo dešimtmečio pabaigoje.