Latvijos Seimo trečiadienį naujuoju šalies prezidentu išrinktas gynybos ministras Raimondas Vėjuonis bus pirmasis valstybės vadovas iš žaliųjų partijos 28-ias nares turinčioje Europos Sąjungoje.

2 mln. gyventojų turinčios Latvijos, kuri yra NATO ir euro zonos narė, prezidentu R.Vėjuonis išrinktas šalyje tvyrant nerimui dėl saugumo, kurį kursto smarkiai išaugusi įtampa santykiuose su kaimynine Rusija.

Naujasis prezidentas savo pirmoje kalboje po pergalės rinkimuose taip pat kalbėjo apie pašlijusius santykius su Rusija.

„Norėčiau pagerinti santykius su Rusija... tačiau kol Rusijos raketos ir sunkioji ginkluotė yra Ukrainoje, tai iš tikrųjų neįmanoma“, - sakė 48-erių metų R.Vėjuonis, kuris prezidentu buvo išrinktas per slaptą balsavimą, užsitikrinęs 55 įstatymų leidėjų palaikymą.

Latvijos prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, skiria premjerą ir turi teisę teikti parlamentui įstatymų projektus bei grąžinti juos pakartotiniam svarstymui.

R.Vėjuonis prezidento poste pakeis centristą Andrį Bėrzinį, kuris šias pareigas ėjo nuo 2011-ųjų. A.Bėrzinis nusprendė nesiekti perrinkimo antrai ketverių metų kadencijai, motyvuodamas šeimyninėmis aplinkybėmis.

Centristė premjerė Laimduota Straujuma naujienų agentūrai AFP sakė esanti „labai patenkinta“, kad R.Vėjuonis buvo išrinktas šalies vadovu.

„Tai tikrai nesusilpnins vyriausybės“, - pridūrė ministrė pirmininkė.

Europos žaliųjų partija AFP sakė, kad biologijos mokslus baigęs R.Vėjuonis, kuris žaliųjų partijai priklauso 25 metus, yra pirmasis žaliųjų atstovas, išrinktas Europos Sąjungos valstybės vadovu.

R.Vėjuonis gimė 1966 metų birželio 15 dieną Rusijos Pskovo srityje latvio, kuris ten tarnavo sovietų armijoje, ir rusės šeimoje, nors turėjo gimti Latvijoje.

„Viskas labai paprasta - mano tėvas, kaip daugelis sovietiniais laikais, buvo pašauktas į armiją ir išsiųstas į Pskovo apygardą. Mano mama, kuri tuo metu laukėsi, paskaičiavo, kad dar suspės jį aplankyti atliekantį tarnybą, nes vėliau gimus vaikui nebegalės atvykti į Pskovą. Tačiau visi tie skaičiavimai nuėjo vėjais ir į Latviją ji grįžo jau su manimi“, - pasakojo R.Vėjuonis.

Latvijos universiteto Biologijos fakultete jis įgijo biologijos magistro laipsnį, tačiau biologijos mokytoju Maduonos pirmojoje vidurinėje mokykloje išdirbo mažiau nei metus.

„1989 metų vasario 4 dieną, būdamas biologijos mokytoju, įsėdau į rytinį traukinį Pytalovas-Ryga, o grįžau jau kaip Maduonos aplinkos komiteto vadovo pavaduotojas, kuriam buvo pavesta sukurti aplinkos apsaugos sistemą. Viską turėjome pradėti nuo nulio, įskaitant patalpų remontą. Aš norėjau, kad žmonės, užėję į naujos Agentūros patalpas, žinotų, kur atėję ir nenorėtų išeiti. Turėjau atrasti savyje dizainerio talentą“, - pasakojo jis.

Dirbdamas Maduonos aplinkos komiteto vadovo pavaduotoju, R.Vėjuonis greitai įgijo reikalingos patirties ir šaliai atkūrus nepriklausomybę patraukė į politiką ir tapo rajono tarybos deputatu.

2002 metų lapkritį R.Vėjuonis buvo paskirtas aplinkos apsaugos ir regionų plėtros ministru ir šias pareigas ėjo iki 2011 metų spalio, o pernai sausį tapo Gynybos ministerijos vadovu.

„Mano prioritetas, be abejonės, bus nacionalinis saugumas, mūsų ginkluotųjų pajėgų ir sienų apsaugos stiprinimas“, - sakė R.Vėjuonis žurnalistams po pergalės rinkimuose.

„Jau esame sutarę iki 2018-ųjų išlaidas gynybai padidinti iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto, tačiau turime kelti klausimą, ką dar galėtume padaryti, kad sustiprintume nacionalinį saugumą“, - sakė jis.

Pernai aneksavusi Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, Rusija smarkiai padidino karinį aktyvumą Baltijos jūros regione, ir tai labai neramina visas regiono šalis.

NATO Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje nuo 2004-ųjų, kai šios šalys prisijungė prie Šiaurės Atlanto aljanso, vykdo oro policijos misiją, nes joms trūksta pajėgumų užtikrinti savo oro erdvės stebėjimą.

„Pagonis“

Praėjusį mėnesį trys Baltijos šalys oficialiai paprašė NATO dislokuoti regione nuolatinį brigados dydžio karinį vienetą, siekiant atgrasyti Rusiją.

NATO kol kas neatsakė į šį prašymą, tačiau surengė virtinę karinių pratybų regione, į kurias buvo pasiųsti tūkstančiai karių iš daugiau nei dešimties Aljanso valstybių.

R.Vėjuonis taip pat žadėjo prezidentavimo metu prisidėti prie žaliųjų partijos aplinkos apsaugos politikos sklaidos.

„Eidamas prezidento pareigas turėsiu galimybę plačiai diskutuoti apie žaliųjų idėjas... ir užtikrinti, kad Latvija iš tikrųjų yra žalioji valstybė“, - sakė jis.

R.Vėjuonis neseniai didžiausiam Latvijos dienraščiui „Diena“ sakė, kad jis aplinkosauga susidomėjo, kai sužinojo, kad jo senelis neteko regėjimo dėl pavojingų cheminių medžiagų, naudotų sovietiniame kolūkyje.

„Miškų naikinimas gali būti lyginamas su bažnyčių griovimu“, - sakė R.Vėjuonis 2010-aisiais.

Tačiau politologė Iveta Kažuoka atkreipia dėmesį, kad Latvijoje žalieji atstovauja dešiniajam sparnui, o ne aplinkosauginės pakraipos kairiųjų stovyklai, kaip įprasta Vakarų Europoje.

„Jis yra žaliųjų partijoje dėl politinio patogumo, kaip karjeros politikas, o ne dėl principų ar tvirtų ideologinių įsitikinimų“, - sakė I.Kažuoka.

„Jam patinka aplinkosauga, tačiau man būtų sunku Latvijos žaliųjų partijoje rasti asmenį, kuris atitiktų įprasto Europos žaliųjų partijos nario profilį“, - pridūrė ji.

R.Vėjuonis, be gimtosios, gerai moka rusų ir anglų kalbas.

R.Vėjuonis yra vedęs ir turi du sūnus. Jo žmona Iveta Vėjuonė, su kuria jie drauge jau 29 metus, yra mokytoja. Kiek žinoma, Vėjuoniai gyvena kukliame bute Uogrėje.

Savo „Facebook“ puslapyje prie žodžio „tikėjimas“ nurodo esąs „pagonis“.