Kaip teigia kalbinti politologai, greitai padėtis dėl milžiniško terorizmo masto ir įsišaknijusių socialinių problemų nepasikeis, o padėtį dar labiau blogina, regis, su jokiomis teroristinėmis organizacijomis nesusiję kovotojai.

Būtina mažinti atskirtį

„Prancūzija kenčia dėl to, nes buvo padarytos klaidos integruojant tam tikrus gyventojų sluoksnius, iš kurių ir kyla potencialūs kovotojai. Taip pat daug žmonių iš Prancūzijos į teroristų stovyklas išvyksta dėl ekonominių bei socialinių priežasčių. Šiuo metu labai daug grįžtančiųjų – per porą metų į Prancūziją sugrįžo apie 1 700 kovotojų, o, pavyzdžiui, Vokietijoje jų yra apie 700. Tačiau dar apie daug jų nėra žinoma“, – padėtį apibūdina Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Margarita Šešelgytė.

Jai pritaria ir politologas Linas Kojala, kuris akcentuoja ir švietimo problemas, kurios padidina socialinę atskirtį.

„Neaišku, kaip spręsti getų, kurie kuriasi įvairiuose Europos miestuose, problemą, kaip integruoti žmones, kaip užtikrinti švietimą, padaryti, kad jie pasijaustų savais, kaip jiems padėti suvokti, kokios vertybės egzistuoja Europoje. (...) Turi būti taikomos ilgalaikės priemonės ir bijau, kad greitų sprendimų šiai problemai spręsti neturime“, – pesimistinę prognozę pateikia L. Kojala.

Teisėsaugos kaltinti nereikėtų

Po Pietų Prancūzijoje įvykusio teroristinio akto daugelio akys nukrypo į saugumo struktūras, tačiau LRT TELEVIZIJOS žurnalistų kalbinti politologai sako, kad kaltinti teisėsaugos institucijų nereikėtų ir atkreipia dėmesį ne tik į socialinių problemų mastą, bet ir į didėjantį „vienišų vilkų“, t. y. savo iniciatyva veikiančių kovotojų, skaičių.

„Yra mestos milžiniškos policijos pajėgos ir pastangos į terorizmo problemos sprendimą, tiesiog mastai yra labai dideli ir labai sunku susekti visus atvejus“, – teigia M. Šešelgytė ir prideda, kad „terorizmas nėra grupuotė, o taktika, kurią gali naudoti bet kas“.

Apie Nicoje teroristinį aktą įvykdžiusį Mohamedą Lahouaieją Bouhlelą saugumo tarnybos anksčiau neturėjo jokios informacijos, tad L. Kojala mano, kad tokių „vienišų vilkų“ Europoje gali būti kur kas daugiau, tad turi susirūpinti visos žemyno valstybės.

„Nors jie tarsi yra praėję visas integracijos pakopas, tačiau sutinka sekti žudymo ideologija, yra pasirengę ją paversti praktika. Nėra vieno ar kelių būdų, kaip tai išspręsti – kalbame apie terorizmą, kuris tampa norma“, – teigia politologas.

Data - ne atsitiktinė

Teroristinis aktas įvyko Bastilijos paėmimo dieną, kuri yra ne tik Prancūzijos nacionalinė šventė, bet ir simbolizuoja taiką bei laisvę – Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu sukilėliai užėmė šią Paryžiuje stovėjusią ir tironiją bei absoliutizmą simbolizavusią tvirtovę, kurioje buvo kalinami politiniai kaliniai. Anot M. Šešelgytės, ši diena buvo pasirinkta neatsitiktinai.

„Teroristai dažnai pasirenka simbolines vietas ir datas. Jų tikslas – kuo mažesniais kaštais gauti kuo didesnį viešumą, tad simbolinės datos ir simbolinės vietos tą viešumą suteikia. (...) Teroristų ideologija – smurto ideologija, kuri yra nukreipta prieš žmogaus laisves, prieš žmogiškumą, tad Prancūzijos ir žmonių laisvės diena yra naudingai pasirinktas laikas. (...)

Be to, taip sukuriama tam tikra atmosfera, kuria teroristų veiksmai yra įprasminami – siunčiama žinutė, kad tai, ką jie daro, yra svarbu, junkitės prie mūsų“, – teigia politologė.