Į bendrą žalos sumą įeina išlaidos kabelio remontui, LVRTC ir kitiems remonte dalyvavusiems darbuotojams, taip pat LVRTC patirtos išlaidos už klientams nesuteiktas paslaugas. Visas šias išlaidas LVRTC apmokėjo savo lėšomis.

Bendrovė taip pat pranešė balandį pradėjusi procedūrą dėl žalos atlyginimo iš Bulgarijos įmonės „Navigation Maritime Bulgares“, kuriai priklauso Baltijos jūros dugne kabelį apgadinęs laivas „Vezhen“. Jei Bulgarijos laivybos įmonė nesutiks atlyginti nuostolių, LVRTC gali imtis teisinių veiksmų.

Policija tęsia kabelio sugadinimo tyrimą.

LVRTC generalinis direktorius Girtis Ozolas žalos dydį įvardijo kaip pagrįstą ir mažesnį nei iš pradžių tikėtasi. „Didžiausia išlaidų dalis susijusi su laivo nuoma ir įgulos darbu jūroje. Darbą labai apsunkino oro sąlygos, kabelio klojimo jūroje būdas, jūros dugno pobūdis", – pabrėžė jis. Ekspertams teko atrasti, kaip iš daugiau nei 100 metrų gylyje esančio molio ištraukti pažeisto kabelio galus, molis dengė kabelį beveik 20 metų.

Kaip pranešta, ankstų sausio 26 d. rytą Baltijos jūros ruože tarp Ventspilio ir Gotlando buvo pažeistas LVRTC povandeninis šviesolaidinis kabelis. Ji buvo pažeistas Švedijos ekonominiuose vandenyse maždaug už 130 kilometrų nuo Latvijos krantų. Švedijos valdžia suėmė su Maltos vėliava plaukiojusį laivą „Vezhen“, priklausantį Bulgarijos laivybos bendrovei „Navigation Maritime Bulgares“, įtardama, kad jis sabotavo šviesolaidinį kabelį Baltijos jūroje.

„Navigation Maritime Bulgares“ neigė dalyvavusi tyčiniame sabotaže, vėliau laivas buvo paleistas. „Nustatyta, kad oro sąlygų ir įrangos bei jūreivystės trūkumų derinys turėjo įtakos kabelio nutrūkimui“, – tuomet sakė vyresnysis prokuroras Matsas Ljungqvistas.